Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas ir „Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą Povilas Gylys savo ruožtu teigia manantis, kad Konstitucinis Teismas susigriebė sau pernelyg daug galių bei „nulinčiavo“ R. Paksą.
„Aš manau“, - DELFI diskusijų laidoje „Kas geriau?“ sakė P. Gylys, paklaustas, ar, jo nuomone, R. Paksas buvo nulinčiuotas.
„Ne, nemanau, - į tokį pat klausimą atsakė liberalė D. Kuodytė, - Seime buvo sutarimas, buvo diskusijos, kaip mes įvykdysime Strasbūro teismo sprendimą. Iš tiesų dalis ir mūsų balsavome už tai, kad ketveri metai būtų pakankama bausmė, kad prezidentas R. Paksas galėtų dalyvauti šiais metais vyksiančiuose rinkimuose. Konstitucinis Teismas nepasakė, kad jis negali dalyvauti dėl to, kad negali, jis tik pasakė, kad norint įvykdyti Strasbūro teismo sprendimą būtina keisti Konstituciją, čia jis yra nuoseklus“.
P. Gylys su tuo nesutinka ir teigia, jog Konstitucijoje niekur tiesiogiai neparašyta, kad po apkaltos politikas negali kandidatuoti į Seimą. Jo nuomone, kadangi pagrindiniame šalies įstatyme parašyta, jog suverenitetas priklauso tautai, tai tauta ir turi nuspręsti, ar R. Paksas gali tapti Seimo nariu.
„Neprivatizuokime teisingumo!”- piktinosi P. Gylys.
„Aš manau, kad ir pirmasis sprendimas dėl prezidento R. Pakso, ir antrasis labai diskredituoja teisinę sistemą ir šitą instituciją. Aš nesu kategoriškas vertintojas, bet bent mano aplinkoje nusivylimas Konstituciniu Teismu yra didelis. Mano šalininkų aplinkos tarpe yra toks jausmas, kad Konstitucinis Teismas užsigriebė per daug galių, kad jis dažnai pakeičia politikus“, - teigė „Drąsos kelio“ kandidatas.
„Tiesa, neskaičiau Konstitucinio Teismo sprendimo, bet, manau, kad paskaičius būtų galima surasti ir tą straipsnį, kurį Konstitucinis Teismas siūlo keisti. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas yra nuoseklus ir kalbėti apie kažkokį jo politikavimą aš tikrai nedrįsčiau. Tuo labiau, kad mes labai linkę viską demonizuoti, visur surasti sąmokslus“, - sakė P. Gyliui atsakė Liberalų sąjūdžio atstovė.
D.Kuodytė: teisėsauga po truputį jau pertvarkoma
Paklausta apie teismų reformą ir tarėjų institutą teismuose, D. Kuodytė sakė, jog visi dokumentai dėl tarėjų instituto įsteigimo yra parengti, tik dar vyksta diskusija su teismų atstovais, ar tarėjų nuomonė teismo procese būtų patariamoji, ar lygiavertė su teisėjų.
„Dėl tarėjų instituto visi dokumentai Teisingumo ministerijoje yra parengti prieš metus. Vienintelė diskusija šiandien vyksta su teismais dėl to, ar tai būtų patariamoji institucija, ar lygiavertė su teisėjais. Šiaip jau Teisingumo ministerijos nuomone, tarėjų funkcijos turėtų būti patariamosios, bet jeigu teisėjas nesutinka su tarėjų pasiūlymu ar rekomendacija, jis turi labai aiškiai paaiškinti argumentuoti, kodėl nesutinka“, - pasakojo D. Kuodytė.
Tačiau P. Gylys sako, kad šios kadencijos Seimas jokių tarėjų instituto jau nebeįves, nes tam paprasčiausiai nepakaks laiko.
„Eilinį kartą svarstome, gal darysim... Gal kitos kadencijos Seimas tą ir padarys. Žinote, kokia yra problema su teisėsauga? Teisininkai patys sau iki šiol darydavo visas reformas ir jų žodis buvo lemiamas, visuomenei įsiterpti į jų izoliuotą ratą buvo neįmanoma“, - sakė „Drąsos kelio“ kandidatas.
Tačiau patikslinus, jog, pavyzdžiui, Teisėjų atrankos komisijoje dirba ir visuomenės atstovai, P. Gylys tik pasakė, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje taip pat dirba visuomenės atstovai, bet ši institucija esą neatlieka nacionalinio transliuotojo funkcijų.
„Reikia rimtai padiskutuoti ir kažką keisti. Bet mes dar ne valdžioje, pabrėžiu. Jūs jau ketveri metai valdžioje, o mes tik ruošiamės į ją“, - pareiškė P. Gylys, nors nepatikslino, ką jis konkrečiai norėtų keisti.
Ar reikia panaikinti Teisėjų garbės teismą?
D. Kuodytė diskusijoje taip pat nesutiko su „Drąsos kelio“ programiniu siūlymu panaikinti Teisėjų garbės teismą, kuriame N. Venckienei būnant teisėja jai buvo iškeltos kelios drausmės bylos. Pasak liberalės, panaikinti galima viską, tačiau tai nebūtinai išsprendžia kylančias problemas.
„Suprantate, panaikinti galima viską: ir Aukščiausiąjį Teismą, ir Konstitucinį Teismą, nes mums nepatinka jo sprendimai. Ir Garbės teismą galima. Aš noriu pasakyti, kad lygiai taip pat kaip Teisėjų garbės teismą, galima panaikinti viską, įvesti linčo teisę, pasiimti kuokas ir visi galime vykdyti savo teisingumą. Tai čia būtų paprasčiausia“, - aiškino D. Kuodytė.
„Aš nesuprantu logikos, kodėl reikia panaikinti tą teismą, aš manyčiau, kad jį reikia ne panaikinti, o sustiprinti tiek, kad jis galėtų priiminėti sprendimus nesigręžiodamas per petį ir nereaguodamas į politikų ar dar kieno nors nurodymus. Ir, kita vertus, reikia, kad niekam, net patiems aukščiausiems pareigūnams, neateitų į galvą ignoruoti šito teismo priimtų sprendimų. Man regis, kad čia būtų kelias, kuris vestų į savikontrolę“, - pridūrė parlamentarė.