Konservatorius Rimantas Dagys sako, kad, norėdamas kaupti pensijai II pakopos fonduose, asmuo išties turi ir pats prisiimti riziką, bet skatinti piliečius kaupti pensijai turi ir valstybė.
Apie II pakopos pensijų fondus, būtinas pensijų sistemos reformas politikai diskutavo DELFI surengtoje diskusijoje „Kas geriau?“
R.Dagys: asmuo turi prisiimti riziką
Valdantieji konservatoriai yra parengę teisės aktų projektus, kurie nori iš dalies reformuoti II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Šiuo metu gyventojų pensijų socialinio draudimo įmokos siekia 23,3 proc. nuo atlyginimo, iš jų 1,5 proc. „Sodra“ perveda privatiems pensijų fondams už tuos asmenys, kurie pasirinko dalyvauti II pakopos pensijų kaipime.
Galimybė II pakopos fonduose kaupti lėšas atsirado 2004 m. - taigi reforma įgyvendinta socialdemokratų valdymo laikotarpiu.
Konservatoriai siūlo reformuoti esamą sistemą taip, kad „Sodra“ privatiems fondams pervestų 2 proc., pats gyventojas dar mokėtų 2 proc. nuo atlyginimo, o valstybė tokį gyventoją dar paremtų ir į jo pasirinktą fondą pervestų dar 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje. Trumpai šis siūlymas apibūdinamas formule „2+2+2”.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas R. Dagys teigia manantis, jog dėl socialinio draudimo sistemos konservatorių ir socialdemokratų nuomonės ne itin skiriasi, nes tiek vieni, tiek kiti laikosi pozicijos, jog socialinio draudimo sistemos pagrindą vis tiek sudaro „Sodra“, o privatūs fondai yra labiau priedas.
„Dėl „Sodros“, jos reikšmės ir funkcijų mes su socialdemokratais neturime jokių didelių skirtumų. Mūsų nuomonės skiriasi dėl detalių (kaip visa tai tvarkyti, kur turėtų būti apskaitytos palūkanos), bet dėl esminių dalykų mes sutariame. Skirtumai reikšmingi, bet ne principiniai. Mes manome, kad esama socialinio draudimo sistema ir yra ta, ant kurios mes galime viską statyti. Kaupimo sistema yra tam tikras rizikos variantas“, - teigė R. Dagys.
„Jeigu finansinė pasaulio situacija yra gera, jeigu investavimo politika sėkminga, tai galima gauti nemenką prieaugį, bet atsiranda tas „jeigu“. Mūsų gairėse ir numatyta, kad jeigu tu manai, kad tai sėkminga (čia jau kiekvieno mūsų apsisprendimo dalykas), tai ir turėtų būti įteisinamas tavo paties rizikos principas. Jeigu tu draudiesi, tai valstybė skatina draudimą. Sakykime, prie tavo 1 lito mes pervedame dar papildomai 1 litą. O jeigu motina draudžia vaikus iki 3 metų, tada dar 1 litą. Bet pirmiausia tu turi rizikuoti savo vienu litu – turi prisiimti riziką ir paskui negali reikalauti iš valstybės bei sakyti, kad jūs mane apgavote. Tai toks principas man yra priimtinas, nors aš matau visas privačių fondų rizikas“, - pridūrė konservatorius.
Siūlo leisti pasitraukti iš II pakopos fondų per krizes
Paklaustas, kokios nuomonės laikosi dėl galimybės žmonėms pasitraukti iš II pakopos privačių pensijų fondų, R. Dagys sakė, jog šiuo metu planuojant reformuoti sistemą, mąstoma leisti žmogui apsispręsti vieną kartą. Tačiau paties politiko nuomone, atsisakyti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime būtų galima leisti ir per didžiąsias finansines ir ekonomines krizes.
„Būtinai reikia leisti pasitraukti. Pradžioje turbūt vieną kartą, bet, manyčiau, kad susidarius tam tikrai situacijai (krizių mes negalime prognozuoti), valstybė galėtų leisti žmonėms pasirinkti dar kartą grįžti ar negrįžti. Ta prasme ne prievarta perkelti, bet leisti dar kartą apsispręsti – jeigu situacija tokia, žmonės, spręskite – jūs galite prisiimti riziką, bet mes jus perspėjame“, - pasakojo konservatorius.
A.Sysas į pensijų fondų ateitį žiūri skeptiškai
Socialdemokratas A. Sysas, Seime dirbantis Socialinių reikalų ir darbo komitete, teigia į privačių pensijų fondų ateitį žiūrintis labai skeptiškai ir siūlo II pakopą reformuoti beveik į III. Tai reiškia, kad jeigu pats žmogus nori kaupti senatvei, jis perveda į privatų pensijų fondą tam tikrą dalį nuo savo atlyginimo, tačiau, skirtingai nei III pakopoje, negalėtų bet kada pasitraukti.
„Aš siūlau, kad riziką dėl II pensijų pakopos asmeniškai prisiimtų tik pats žmogus, kad privatūs fondai nebūtų remiami iš vargšų surinktų mokesčių. Nes, tarkime, 1 proc. ateis iš bendro biudžeto, 1-2 proc. iš „Sodros“ - vadinasi, tie procentai ateis iš tų mažas pajamas gaunančių ir sunešančių žmonių“, - piktinosi A. Sysas.
„Tai aš siūlau leisti žmogui 1-10 proc. nuo savo atlyginimo pervesti į antrą pensijų pakopą, taikant jam jau dabar egzistuojančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet III pakopoje tu bet kada gali pasiimti pinigus ir išeiti, II pakopoje tu jau to negali padaryti. Todėl aš manau, kad mums nereikia mums trijų „laiptų“ (pakopų - DELFI), su laiku gali būti du laiptai. Ir leiskime žmonėms, kurie dirba, uždirba, dalyvauti III pakopos kaupime ir nešti atsakomybę“, - tęsė socialdemokratas.
Anot A. Syso, šiuo metu įteisinta II pakopos kaupimo sistema naudinga tik turtingiesiems, nes jie sumoką didesnes pinigų sumas į fondą, tad daugiau ir laimi.
„Akcijų rinka visame pasaulyje toliau ritasi žemyn, nors pasirodo informacija, kad šį ketvirtį paūgėjo 10 proc. Bet jeigu pažiūrime tą surinktą pinigų krepšelį, kuris suneštas į pensijų fondus, jis siekia 4,6 mlrd. Lt., tai šita sistema davė naudos tik tiems, kurie turėjo labai geras pajamas, dirbo bankuose ir gavo 30-100 tūkst. litų atlyginimą. Tas žmogus, kuris uždirba 1500 Lt, nieko neišlošė, nes tą, ką sukaupė, tie ir išnešė“, - teigė politikas.
Tuo metu R. Dagys teigia, jog A. Syso siūlymai turi vieną trūkumą – jie leidžia žmonėms kaupti pensijai privačiai, bet neskatina jų to daryti.
„Jūsų siūlyme yra viena silpna vieta. Mes siūlome skatinimo sistemą kaupimui, nes skatinti draustis iš principo yra gerai. Žmogus turi rūpintis savo senatve ir neturi galvoti, kad valstybė viską išgelbės. Tad kaupimo principas tą lyg ir įtvirtina“, - sakė konservatorius.
Pervedimai į fondus per krizę mažėjo
DELFI primena, kad per ketverius konservatorių kadencijos metus pervedimai į privačius II pakopos pensijų fondus buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 1,5 proc. Pervedimai privatiems fondams yra mokami iš „Sodros“ – kadangi per krizę smarkia smuko Lietuvos ūkis, buvo mažinamos senatvės pensijos, atlyginimai ir įvairios išmokos, pervedimų sumažinimas pasitarnavo kaip papildomas lėšų šaltinis, kad senatvės pensijos ir kitos išmokos nebūtų mažinamos dar stipriau.
2002 m. buvo priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymas, tačiau galimybė kaupti lėšas II pakopos pensijų fonduose atsirado nuo 2004 m.