Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus nuomone, jeigu valdančią daugumą formuotų socialdemokratai, jie galėtų bendradarbiauti su partija „Tvarka ir teisingumas“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcija ar liberalcentristais, jeigu šie patektų į Seimą. Jo nuomone, į sodemų formuojamą koaliciją galėtų įsiterpti net ir konservatoriai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas mano, kad tikėtiniausią koaliciją galėtų sudaryti socialdemokratai, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jeigu toks planas nepavyktų, sąjungą ketverių metų kadencijai, jo nuomone, galėtų sudaryti „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir konservatoriai.
L.Bielinis: koaliciją galėtų formuoti LSDP su „tvarkiečiais“, lenkais ar net TS-LKD
L. Bielinio teigimu, sėkmės rinkimuose atveju, socialdemokratai turi daugiausia šansų formuoti valdančiąją koaliciją, mat „darbiečiai“ Lietuvoje vertinami nevienareikšmiškai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad partija, norinti formuoti Vyriausybę, neturėtų taip atvirai vilkinti bylos.
Kaip žinoma, Darbo partija yra kaltinama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. Lt mokesčių. Įtariamuoju byloje tapo ir partijos lyderis Viktoras Uspaskichas bei frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys.
Politologas atkreipė dėmesį, kad koalicijos gali formuotis ir ne aplink didžiausią partiją ar frakciją, o tiesiog tarp tų politinių jėgų, kurios sugeba tarpusavyje susitarti.
„Jeigu Darbo partija formuotų koaliciją, tai sukeltų tam tikrųjų sunkumų ir Seimo darbe, ir santykiuose su Prezidentūra, kurtų papildomas įtampas visuomenėje“, - teigė L. Bielinis.
Darydamas prielaidą, kad valdančiąją šerdį galėtų formuoti socialdemokratai, L. Bielinis svarstė, kad prie jų galėtų jungtis „Tvarka ir teisingumas“, liberalcentristai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir netgi konservatoriai.
Politologo teigimu, šiuose rinkimuose lenkai turi šansą peržengti 5 proc. rinkimų barjerą, o konservatoriai koaliciją su socdemais galėtų sudaryti „jeigu bus suderintos tarpusavio santykių įtampos tarp socdemų ir konservatorių“.
V.Dumbliauskas: socdemai gali sudaryti koaliciją su DP, bet patys dėl to nedžiūgauja
Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas savo ruožtu sako, kad jam tikėtiniausia, kad valdančiąją daugumą galėtų formuoti Darbo partija, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, nors, jo nuomone, socialdemokratai nelabai įsivaizduoja, kaip jiems sektųsi dirbti su Darbo partija, mat šios partijos elgesį sunku prognozuoti.
Liberalų sąjūdis, anot V. Dumbliausko, prie šios koalicijos tikrai neprisidėtų, juolab, kad dar nėra aišku, ar ši politinė jėga peržengs 5 proc. rinkimų barjerą.
Klausiamas apie Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho galimybes užimti aukštus postus, tarkime, ministro pirmininko arba ministro, V. Dumbliauskas buvo atsargus. Jo nuomone, gali būti, kad pats V. Uspaskichas nesiverš į premjerus, o ministru jis gali netapti dėl prezidentės D. Grybauskaitės „filtro“, mat pagal Konstituciją prezidentas premjero teikimu skiria ir atleidžia ministrus.
Kalbėdamas apie galimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Darbo partijos koaliciją, MRU politologas sakė, kad tokia koalicija priklausytų nuo jėgų santykio konservatorių partijoje – jeigu viršų paims „landsbergininkai“, koalicija su „darbiečiais“ bus neįmanoma, jeigu „kubilininkai“ - tuomet tokia tikimybė egzistuoja.
Politologas priminė, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų koalicija yra siūliusi Darbo partijai bendradarbiauti.
„Kiek pamenu, V. Landsbergis tas derybas pavadino, jog įlipo į vieną daiktą iš raidės „š“, - priminė V. Dumbliauskas.
Politologas taip pat mano, kad kraštutiniu atveju būtų įmanoma ir „vaivorykštės“ koalicija tarp socialdemokratų ir konservatorių, ypač turint mintyse, kad konservatoriai pusantrų metų rėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybę.
V. Dumbliauskas neatmetė galimybės, kad socialdemokratai galėtų bendradarbiauti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Artūro Zuoko sąjunga „Taip“, jeigu šiai pavyktų patekti į Seimą. Tiesa, tikimybė kol kas menka, nes DELFI užsakymus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausa, paaiškėjo, kad už „Taip“ balsuoti būtų linkę tik 3,8 proc.
Prezidentas turi teikti daugumos remiamą kandidatą į premjerus
Pagal Konstituciją ministro pirmininko kandidatūrą Seimo pritarimu skiria prezidentas bei paveda jam sudaryti Vyriausybę. Dažniausiai premjeru skiriamas daugiausiai mandatų per rinkimus gavusios politinės partijos lyderis.
Kaip DELFI aiškino Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, prezidentas parlamentui turi teikti Seimo daugumos remiamą kandidatą – tad iš esmės premjeru gali tapti ir mažiau mandatų iškovojusios partijos atstovas, jeigu dėl to sutaria besiformuojanti koalicija.
„Prezidentas turi siūlyti tokį kandidatą, kuris būtų priimtinas Seimo daugumai. Kitaip tariant, prezidentas negali veikti taip, kad Seimas negalėtų suformuoti Vyriausybės. Kokia kandidatūra priimtina Seimo daugumai yra prezidento tarimosi su rinkimus laimėjusiomis partijomis rezultatas. Tą yra pasakęs Konstitucinis Teismas“, - aiškino V. Sinkevičius.
Lygiai taip pat, pasak teisininko, prezidentas negali siūlyti ministrų kandidatūrų, jeigu jos visiškai nepriimtinos Seimo daugumai.
„Konstitucinis Teismas dar yra pasakęs vieną dalyką – kad prezidentas turi tam tikro politinio poveikio svertų, kai sprendžiama dėl Vyriausybės sudėties. Tai suponuoja tarimąsi su Seimo rinkimus laimėjusiomis partijomis“, - teigė V. Sinkevičius.