Nuolaidžiavimas Rusijai, kaip būdas atpiginti šilumą ir elektrą, sulaukė didesnio gyventojų palaikymo nei, pvz., daugiabučių renovavimas nacionaliniu mastu. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį požiūrį laiko trumparegišku.
Tiesa, kas ketvirtas gyventojas siūlytų priešingą sprendimą – kuo labiau nutolti nuo Rusijos energetinės orbitos.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, esą su Rusija pirmiausiai reikia užmegzti dialogą, mat kai no nėra, apie kokias nors nuolaidas sunku ir kalbėti.
Respondentų nuomone, geriausias būdas piginti šilumą ir elektrą – plėtoti „žaliąją“ energetiką. Šios alternatyvos populiarumą Nerijus Mačiulis aiškina palyginti paviršutiniškomis gyventojų žiniomis ir pasitikėjimu pigios alternatyvios energijos mitais.
Pirmiausiai rinktųsi „žaliąją“ energetiką
Nors nė vienas variantas nesulaukė daugiau kaip pusės apklausos dalyvių palaikymo, pirmoje vietoje gana aiškiai pozicionuojasi „žalioji“ energetika. 49 proc. respondentų mano, jog atsinaujinančių išteklių panaudojimo energetikoje skatinimas būtų viena efektyviausių priemonių šilumai ir elektrai atpiginti.
Antroje vietoje – užsienio politikos perrašymas. 37,3 proc. respondentų mano, jog reikia Rusijai nusileisti politiniais klausimais: tuomet esą ir elektra, ir dujos atpigs. Tiesa, 25 proc. apklausos dalyvių pasisako už kardinaliai priešingą variantą: kuo skubesnį atsijungimą nuo Rusijos energetikos sistemų ar bent jau alternatyvų energijai iš Rytų paieškas.
Beveik trečdalis (31,8 proc.) gyventojų pasisako už energijos taupymo, o ne jos piginimo alternatyvą – masinę daugiabučių renovaciją visos valstybės metu.
27,3 proc. respondentų mano, jog privataus verslo įleidimas į energetikos sektorių nepasiteisino – jų nuomone, tarp efektyviausių būtų šilumai ir elektrai atpiginti būtų privačių energetikos kompanijų nacionalizavimas.
Na, ir maždaug du iš šimto Lietuvos gyventojų mano, kad šiluma ir elektra šalyje nėra pernelyg brangios.
Kaip ir ankstesniais atvejais, „Spinter tyrimai“ pastebi socialines tendencijas. Atsinaujinančios energetikos skatinimą tarp geriausių sprendimų dažniau įvardijo moterys, aukštesnio išismokslinimo, daugiau uždirbantys gyventojai. Už masinės senų daugiabučių renovacijos vykdymą dažniau pasisako jaunesnio amžiaus (18–45 m.) aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
Tuo tarpu už nusileidimą Rusijai politikoje (mainais į pigesnes dujas ir elektrą) daugiau pasisako vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai, vyrai.
| Kokios, jūsų nuomone, būtų efektyviausios priemonės, kurių politikai galėtų imtis siekiant atpiginti šilumą ir elektrą? | proc.* |
|---|---|
| Skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą šilumos bei elektros gamybai | 49,0 |
| Nusileisti Rusijai politiniais klausimais ir mainais gauti pigesnę elektrą bei dujas | 37,3 |
| Priimti sprendimą renovuoti visus senus daugiabučius, mažinant energetinių išteklių suvartojimą | 31,8 |
| Nacionalizuoti stambias privačias energetines kompanijas | 27,3 |
| Kuo greičiau atsijungti nuo Rusijos dujų ir elektros sistemų ar bent jau sudaryti joms konkurenciją | 25,0 |
| Šiluma ir elektra Lietuvoje nėra pernelyg brangios | 2,3 |
| Kita | 8,0 |
| * Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc. |
R.Rudzkis: kad būtų įmanoma nusileisti, reikia pradėti kalbėtis
Ekonomistas, buvęs DNB banko vyriausiasis analitikas R. Rudzkis su lengva ironija žvelgia į gyventojų nuomonę dėl nuolaidų Rusijai. Anot jo, su Rusija iš esmės nevyksta dialogas, taigi tokiame kontekste apie kokias nors nuolaidas iš viso sunku kalbėti.
„O kokiais klausimais mes taip labai nesutariame? (...) Istorija eiliniam žmogui nesvarbi – ji svarbi istorikui. Okupacijos žalos atlyginimo klausimas? Visi supranta, kad jis beprasmis – niekas mums jos neatlygins. Ar su mumis rusai derina priešraketinės gynybos klausimus? Čia NATO, o mes esame sraigtelis NATO sistemoje, - kalbėjo R. Rudzkis. - Ką reiškia „jiems nusileisti“, jeigu mes su jais nieko nesiderame? Tiesiog nesiderame, ir viskas. Reikia ne kažkur nusileisti rusams, o pradėti šnekėtis su rusais. Jeigu yra dujų pardavėjas ir dujų pirkėjas, jie turėtų bent šnekėtis. Jeigu aš kažką perku turguje ir noriu, kad man pardavėjas parduotų pigiau, aš su juo pradedu derėtis. Aš nederinu su pardavėju pažiūrų – ar lenkiškai reikia rašyti pavardę, su „W“, ar su „V“, kas užėmė, kas neužėmė. Aš su juo kalbu apie obuolius.“
Anot jo, dialogo trūkumas ryškiai matomas ir energetikoje. „Kada kalbėjo apie dujas, Lietuvos energetikos ministras buvo pakviestas į Maskvą derėtis, jis pasakė „Ačiū, derėsimės Briuselyje“. Žinoma, rusų ministras nevažiavo į Briuselį – taip ir liko viskas. Nėra dialogo. Nėra“, - sakė R. Rudzkis.
N.Mačiulis: renovacija nepelnytai nuvertinama
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nuomone, gyventojai vėl didžiausias simpatijas skyrė ne toms priemonėms, kurios duotų daugiausiai naudos.
„Nuomonė, kad pigią energetiką gali užtikrinti atsinaujinantys (arba taip vadinami „žalieji“) ištekliai yra gana plačiai paplitęs mitas. Atsinaujinanti energetika leidžia užtikrinti nepriklausomybę nuo energetinių išteklių (bet tik elektros gamybos, o ne jėgainių statybos metu – nes technologijas tenka importuoti), bei yra patraukli, nes neteršia aplinkos. Tačiau šiuo metu vėjo jėgainėse elektra yra maždaug dvigubai brangesnė nei atominėse elektrinėse gaminama elektra, o saulės energija vis dar brangesnė beveik 10 kartų“, - skaičiavo ekonomistas.
Tačiau labiausiai jį nustebino didelis palaikymas nuolaidžiavimo Rusijai variantui. „Keistai atrodo toks pragmatizmas, kai tikimasi pigesnės elektros ir dujų mainais į politinį nuolankumą ir konformizmą. Mažai tikėtina, kad tokia Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu duotų apčiuopiamos naudos. Ilgame laikotarpyje ji būtų labiau žalinga, nei naudinga“, - sakė N. Mačiulis.
O geriausios priemonės atpiginti šilumai ir elektrai, anot jo, nepelnytai sulaukia menko gyventojų palaikymo.
„Kone vienintelė realios naudos galinti duoti ir nesunkiai įgyvendinama iš išvardintų alternatyvų yra vykdyti masinę senų pastatų renovaciją. Deja, tik mažiau nei trečdaliui apklaustųjų ši alternatyva atrodė priimtiniausia“, - apgailestavo N. Mačiulis.
Būsto atnaujinimui trūksta motyvacijos
Tuo tarpu R. Rudzkis laikosi nuomonės, jog investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač – į biokurą, yra teisingas pasirinkimas.
„Didžiausią poveikį šilumos kainų sumažinimui turėtų priežasčių, dėl kurių šiluma brangi, naikinimas. Žinoma, kad mes per mažai išnaudojame biokurą. Tai akivaizdu. Antra – žinoma, iš kogeneracinių elektrinių reikėtų maksimumą supirkinėti elektros, nes elektra joms kaip šalutinis produktas. Kuo daugiau elektros šilumininkai parduos, tuo jiems mažesni kaštai. Nesuprantu, ką ten A. Kubilius aiškina, kad tai neturėtų šilumai įtakos“, - aiškino R. Rudzkis.
Pašnekovo teigimu, daugiabučių renovacija ne mažiau būtina, tačiau visi ligšioliniai bandymai netapo sėkmės pavyzdžiais, kadangi gyventojai nėra tam motyvuojami.
„Nežinau, kiek tai milijardų ar šimtų milijonų kainuotų, bet reikėtų pamėginti pertvarkyti šilumos ūkį taip, kad kiekvienas žmogus galėtų pats reguliuoti savo bute šilumą ir už tai mokėti. Renovacija pajudėtų pati. Nereikėtų nieko spausti. Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenate daugiaubučio bute, ir staiga jūs mokate ne pagal tai, ką rodo skaitiklis prie namo, o prie savo buto. Jums iš karto atsiranda didžiulis poreikis apsišiltinti savo butą“, - savo viziją pateikė R. Rudzkis.
Pasiūlymą nacionalizuoti energetikos kompanijas pašnekovas teigė vertinantis su ironija.
„O pas mus valstybinės įmonės labai efektyvios? Pažiūrėkime, ką rašo žiniasklaida. Kur daugiausiai minimos milžiniškos premijos, tantjemos, atlyginimai, neprotingas investavimas. Taigi valstybinėse įmonėse. Pirma susitvarkykim tas valstybines įmones“, - sakė R. Rudzkis.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 20–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!