DELFI siūlo prisiminti Liberalų sąjūdžio nuveiktus darbus per ketverius kadencijos metus.
Kovėsi dėl mokesčių
Iškart po Seimo rinkimų suformavus keturių partijų koaliciją, prasidėjo koalicijos partnerių kova dėl taupymo priemonių. Liberalai pasipriešino konservatorių norui pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 18 proc. padidinti iki 20 proc., tad galiausiai PVM iš pradžių kilo iki 19 proc., nors šiuo metu šis mokestis vis tiek siekia 21 proc.
Tačiau jiems nepavyko pasiekti, kad nemažėtų gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir nedidėtų pelno mokestis – GPM sumažėjo nuo 24 proc. iki 21 proc., o pelno mokestis išaugo nuo 15 proc. iki 20 proc. (nors vėliau vėl buvo grįžta prie 15 proc.).
Liberalai taip pat išsiderėjo, kad pusei į naująsias technologijas reinvestuojamo pelno būtų taikomas nulinis tarifas, nors siekė, kad toks tarifas būtų taikomas visam reinvestuojamam pelnui. Jie taip pat iškovojo, kad nebūtų naikinami patentai.
Liberalų sąjūdis ne itin pritarė konservatorių užsidegimui naikinti daugumą PVM lengvatų ir palaikė liberalcentristus, reikalavusius, kad išliktų lengvatos viešbučiams, vaistams (išskyrus maisto papildus), knygoms, spaudai bei kultūros renginiams, nors konservatoriai norėjo naikinti visas lengvatas, išskyrus šildymo.
Tačiau abiejų liberalų pastangos buvo beveik bevaisės ir PVM lengvatos išliko tik šildymui, kompensuojamiems vaistams bei knygoms ir neperiodiniams leidiniams.
Liberalų sąjūdis, be kita ko, nesutiko su automobilių apmokestinimu, bet ši partija itin rėmė griežtą išlaidų taupymą – senatvės pensijų mažinimą dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams, atlyginimų karpymą, vaiko pinigų, motinystės (tėvystės) išmokų mažinimą bei bedarbių pašalpų nurėžimą.
Beje, bedarbių pašalpų mažinimas žemiau minimalaus atlyginimo ribos buvo Liberalų sąjūdžio siūlymas, besipriešinant planams didinti „Sodros“ įmokas.
Vis dėlto liberalams nepavyko sukliudyti pervedimų sumažinimui į privačius II pakopos pensijų fondus, nors tai prieštarauja programinėms Liberalų sąjūdžio nuostatoms. Liberalai sugebėjo tepasiekti, kad pervedimui nebūtų nuliniai.
Kaip žinoma, pervedimai į privačius pensijų fondus iš pradžių buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 3 proc., vėliau iki 2 proc., o šiuo metu tesiekia 1,5 proc.
Aukštasis mokslas tapo brangesnis
Pagal koalicinę sutartį liberalams teko švietimo ir mokslo sritis, kurioje buvo bandoma įgyvendinti reformą. Buvo atsisakyta socialdemokratų laikais vyravusio studijų finansavimo, kai dalis studentų už mokslą nemokėjo iš viso, o likusieji turėdavo per semestrą mokėti vos kiek daugiau nei 500 Lt.
Po reformos išliko valstybės finansuojamos studijų vietos, kuriose besimokantys studentai už mokslą nemokėjo, tačiau negavusiems studijų krepšelio teko mokėti pilną studijų kainą, nors tokie studentai gali imti valstybės remiamą paskolą studijoms.
Pakeista ir rotacijų tvarka – po reformos studentai buvo rotuojami ne kas pusmetį, o kas dvejus metus.
Liberalai bei jų kolegos pakeitė ir universitetų valdymą – vietoje Senato, didesnį svorį turėjo įgyti iš visuomenės atstovų ir ministro paskirtų asmenų sudarytai Tarybai, o aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų tapo viešosiomis įstaigomis.
Tačiau aukštojo mokslo srityje plačius žingsnius sustabdė Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad kai kuriais aspektais reforma prieštaravo Konstitucijai. Anot Konstitucinio Teismo, su pagrindinio šalies įstatymo nuostatomis nedera universitetų įpareigojimas reformuotis taip, kad aukščiausiu valdymo organu būtų taryba, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė ir švietimo ir mokslo ministras.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir nuostata, jog studentų rezultatai, pagal kuriuos jiems skiriamas arba neskiriamas valstybės finansavimas, vertinami tik kas dvejus metus, o ne kas semestrą. Tačiau Konstitucijai neprieštaravo aukštųjų mokyklų pertvarkymas į viešąsias įstaigas.
Vilnius – nepasiekiama kultūros sostinė ir pinigai iš valstybės įmonių
Liberalų sąjūdžiui taip pat pavestas susisiekimo sektorius, kuriame pirmą kartą nuo 2007 m. pelningai dirbo „Lietuvos paštas“, praėjusiais metais uždirbęs 0,736 mln. Lt grynojo pelno.
Patys liberalai giriasi, jog E. Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai metu, „Lietuvos geležinkeliai“ į biudžetą sumokėjo rekordinius dividendus. „Lietuvos geležinkelių“ dividendai už 2011-uosius metus iš viso siekė apie 123 mln. Lt, už 2010-uosius – apie 56 mln. Lt, už 2009-uosius – apie 37 mln. Lt.
Motyvuodama šimtamilijoninių investicijų poreikiu, įmonė daug metų nemokėjo dividendų vieninteliam akcininkui valstybei.
Liberalų sąjūdis taip pat mini, kad Klaipėdos jūrų uoste pakrauta daugiau krovinių nei bet kada anksčiau, tačiau 2009-aisiais, liberalų kadencijos metu, Vilnius tapo Europos kultūros sostine, su kuria sunku susisiekti oro keliu.
Kaip žinoma, 2009 m. bankrutavo privataus kapitalo bendrovė „flyLAL“, latvių „airBaltic“ nutraukė daugelį tiesioginių skrydžių iš Vilniaus, o lietuvių kapitalo bendrovei „Star1 Airlines” iškelta bankroto byla.
Beje, apie 100 mln. Lt skolų turėjusi skrydžių bendrovė „flyLAL“ Susisiekimo ministerijai buvo pasiūliusi kapitalizuoti skolas ir pagal jų proporcijas pasidalinti akcijas, nors turėjo kitų pelningai dirbusių „flyLAL Group“ įmonių. Ministerija pasiūlymą atmetė, mat valstybė ir taip stokojo lėšų.
Baltarusijai išdavė opozicionierių duomenis
Teisingumo ministras R. Šimašius labiausiai išgarsėjo ne garso įrašų įdiegimu teismuose ar visuomenės atstovų įtraukimu į lygtinio paleidimo bylų nagrinėjimą ar teisėjų atranką, o tuo, kad jo vadovaujamos ministerijos tarnautojai padarė viską, jog Baltarusijai būtų perduoti duomenys apie baltarusių opozicinės organizacijos „Vesna“ atstovų Alesiaus Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus bankines sąskaitas Lietuvoje.
Tiesa, pats ministras dėl to apgailestavo ir ėmėsi pertvarkyti teisinės pagalbos teikimo taisykles Teisingumo ministerijoje.
Liberalams vargais negalais pavyko pasiekti, kad įstatymai būtų skelbiami elektroninėje erdvėje ir nebebūtų spausdinami popierinėse „Valstybės žiniose“, pradėjo veikti administracinių nurodymų institutas – tai reiškia, kad administracinio pažeidimo neginčijančiam žmogui leidžiama per dešimt dienų sumokėti pusę minimalios naudos.