Rinkimuose į 1992-1996 m. Seimą, kuriuos laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), dalyvavo Sąjūdis, o atskira Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija atsirado tik 1994-ųjų vasarį. Tuomet frakciją sudarė 27 parlamentarai.
1996 m. rinkimuose į Seimą iškovojo daugumą ir suformavo Vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. Beje, tuo metu didesnę reikšmę turėjo Seimo pirmininko pareigos, kurias ėjo V. Landsbergis, o ne premjero postas.
1999-aisiais Lietuvoje kilo politinė krizė, susijusi su Lietuvą pasiekusia Rusijos finansų krizės banga bei įmonės „Mažeikių nafta“ privatizavimu. Prezidentas Valdas Adamkus tų metų vasario mėnesį pareiškė nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlė G. Vagnoriui atsistatydinti, tačiau premjeras iš posto nesitraukė iki pat gegužės, o pasitraukęs buvo pašalintas ir iš partijos.
Po G. Vagnoriaus atsistatydinimo premjero pareigos pavestos tuomet dar jaunam konservatoriui Rolandui Paksui, tačiau prabėgus keliems mėnesiams jis taip pat atsistatydino, atsisakydamas pasirašyti sutartį dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečių firmai „Williams International“.
1999 m. spalį iš partijos pasitraukė Laima Andrikienė, Vidmantas Žiemelis, Irena Andriukaitienė, kurie su šalininkais įkūrė atskirą partiją, o Vyriausybės vairas perduotas naujam premjerui A. Kubiliui, kuris šias pareigas ėjo nuo 1999-ųjų lapkričio iki 2000-ųjų lapkričio.
A. Kubiliaus Vyriausybei dar nepradėjus darbo, sutartį su amerikiečių kompanija „Williams International“ pasirašė konservatorių ministras Sigitas Kaktys, o Ūkio ministerijos skaičiavimais, „Williams International“ valdymo laikotarpiu 1999-2002 m. „Mažeikių nafta“ patyrė 750 mln. Lt nuostolių.
2000-ųjų rinkimus į Seimą Tėvynės sąjunga pralaimėjo iškovojusi tik 9 mandatus. 2003 m. Tėvynės sąjunga susijungė su Lietuvos dešiniųjų sąjunga, tad į partiją sugrįžo L. Andrikienė bei V. Žiemelis, o 2004-ųjų vasarį konservatoriai susijungė su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei tapo viena didžiausių partijų Lietuvoje.
Nepaisant susijungimo, 2004 m. Seimo rinkimai konservatoriams vis tiek nebuvo tiek palankūs, kad pajėgtų suformuoti valdančiąją daugumą.
Beje, į rinkimus konservatoriai ėjo su nauju lyderiu A. Kubiliumi.
Rinkimuose partija iškovojo 25 mandatus ir dirbo opozicijoje, o nuo 2006-ųjų liepos pusantrų metų rėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę. Beje, A. Kubilius yra pripažinęs, kad ši parama buvo klaida.
2008-aisiais Tėvynės sąjunga prisijungė dar dvi partijas – Lietuvių tautininkų sąjungą ir Lietuvos krikščionis demokratus. Nuo tol Tėvynės sąjunga persivadino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Tiesa, dalis tautininkų po kiek laiko paliko konservatorių gretas.
Tų pačių metų rudenį vyko Seimo rinkimai, kuriuos konservatoriai iškovojo 45 mandatus ir drauge su Liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Arūno Valinsko vadovaujama šoumenų Tautos prisikėlimo partija sudarė valdančiąją daugumą. Ministru pirmininku tapo A. Kubilius, Seimo pirmininko pareigas iš pradžių ėjo A. Valinskas, bet jį atstatydinus pareigos skirtos konservatorei Irenai Degutienei.
Ši politikė tapo labai rimta konkurente A. Kubiliui partijos pirmininko rinkimuose 2011 m. gegužę, tačiau A. Kubilius nedidele balsų persvara išlaikė konservatorių lyderio postą.
Knygoje „Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija apibūdinama kaip vertybiškai vieninga ir nuosekli politinė jėga, sekanti europine krikščionių demokratų tradicija, besilaikanti konservatyvių nuostatų moralės srityje ir propaguojanti bendruomeniškumo bei patriotizmo vertybes.
Šiai partijai būdingos griežtos antikomunistinės ir antirusiškos nuostatos, tuo tarpu ekonominės politikos srityje konservatorių nuomonės skiriasi – partijos pirmininko A. Kubiliaus ir jo šalininkų nuostatos ekonominėje-socialinėje ašyje yra liberalesnės, o pavieniai partijos nariai užima pozicijas nuo kraštutinės kairės iki nuosaikios dešinės.