Darbo partija skelbia esanti visiems atvira centro politinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas — sukurti stiprią, demokratiniais principais valdomą teisinę valstybę, pasiekusią aukštą ekonominės, socialinės, sveikatos ir kultūrinės raidos lygį.
2004 m. birželio mėnesio įvykusiuose pirmuosiuose rinkimuose į Europos Parlamentą Darbo partija didele rinkėjų balsų persvara laimėjo 5 iš 13 Lietuvai suteiktų vietų. 2004 m. spalio 10 d. įvykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose Darbo partija aiškia balsų persvara iškovojo 39 vietas Lietuvos parlamente.
Nuo pat Darbo partijos įkūrimo jai vadovavo Viktoras Uspaskichas, 2006 metais, jam sustabdžius savo įgaliojimus, laikinąja partijos pirmininke tapo Loreta Graužinienė, vėliau — Kęstutis Daukšys. 2007 m. lapkričio 17 d. prie partijos vairo vėl stojo Viktoras Uspaskichas.
Darbo partija pasisako už svarų minimalios algos bei pensijų didinimą bei darbo vietų skaičiaus didinimą kaip ekonomikos progreso sąlygą.
2004 — 2008 m. LR Seime Darbo partijos frakcija buvo viena didžiausių, ją sudarė 24 nariai. 2004 m. gruodžio 7 d. patvirtintame Vyriausybės kabinete buvo penki Darbo partijos atstovai: teisingumo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, kultūros bei ūkio ministrai.
Po metų Darbo partijos lyderis pasitraukė iš ūkio ministro posto ir atsisakė Seimo nario mandato. 2006-aisiais partijai pateikti įtarimai neįtraukus į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. Lt mokesčių. 2007 m. rugsėjo mėnesį V. Uspaskichas Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje kaltino Lietuvos teisėsaugą pažeidinėjant žmogaus teises. Šiuo metu byla dėl partijos buhalterijos tvarkymo nagrinėjama teisme.
2006 m. liepos 18 d., patvirtinus mažumos Vyriausybę, Darbo partijos frakcija pasiskelbė esanti opozicijoje.
Į 2008-2012 m. Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkta 10 darbiečių. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu tapo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, jo pavaduotojais — V. Baltraitienė ir V. Gapšys. V.Baltraitienė taip pat buvo išrinkta Seimo vicepirmininke.
2009-ųjų m. birželį Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Jo vietą Seime užėmė Jonas Pinskus, o Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu buvo išrinktas Vytautas Gapšys.
2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose Darbo partija gavo 165 mandatus.
2012 m. gegužę Jerevane vykusiame Europos liberalų demokratų ir reformų (ELDR) partijos tarybos posėdyje Darbo partija buvo priimta į šios politinės organizacijos gretas. Tam, kad Darbo partija įsilietų į ELDR, buvo pritarta vienbalsiai. ELDR pirmininkas seras Grahamas Watsonas savo kalboje, Darbo partijos suvažiavime 2012 m. gegužės 25 d. Darbo partiją vadino stipria politine jėga, o jis lyderį įvardijo kaip turintį drąsos, viziją ir ištvermės vesti šalį į priekį.
Knygoje „Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos“ Darbo partija apibūdinama kaip labiau prorusiškų pažiūrų nei dešiniosios politinės jėgos, jos lyderis – kaip išsiskiriantis pabrėžtinai pragmatiniu požiūriu į santykius su kaimynėmis ir sovietine praeitimi. V. Uspaskichas, anot knygos autorių, taip pat demonstratyviai laikosi „įtikimo visiems“ strategijos, nors likusiems partijos nariams labiau būdingos centristinės orientacijos.
Darbo partija politologų yra apibūdinama kaip liberali ir mažiau patriotiškai orientuota nei „Tvarka ir teisingumas“. Moralinio konservatyvumo-liberalumo ašyje „darbiečiai“ yra nevienalyčiai ir neturi vieningos nuomonės lyčių lygybės, Bažnyčios vaidmens ar dirbtinio apvaisinimo ar homoseksualių asmenų teisių klausimais.