Taip pat gana ryškia partijos pergale tapo Rolando Pakso bylos sprendimas ir faktas, kad jis galės kandidatuoti ateinančiuose Seimo rinkimuose.
Bene labiausiai matomas partijos „Tvarkos ir teisingumas“ narys visos kadencijos metu buvo Petras Gražulis, kurį pagrįstai galima vadinti partijos moralinių įsitikinimų sergėtoju. Šis „tvarkietis“ pasižymėjo ne tik per gėjų eitynes, vykusias 2010 metų gegužę, bet ir teikdamas įvairius pasiūlymus, susijusius su seksualine orientacija.
Pavyzdžiui, jis pasiūlė pataisą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, pagal kurią iš punkto, kuriame buvo nurodyta, kad informacija, darančia neigiamą įtaką nepilnamečių vystymuisi, būtų laikomos patyčios iš žmogaus, tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, reikėtų išbraukti „seksualinės orientacijos“ ir „įsitikinimų ar pažiūrų“.
Taip pat šis „tvarkietis“ siūlė seksualiniams nusikaltėliams taikyti cheminę kastraciją. P. Gražulio iniciatyva buvo siūloma keisti Konstituciją ir joje numatyti draudimą propaguoti homoseksualius santykius.
Tarp siūlymų - socialdemokratinės idėjos
Kai kurie „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymai buvo aiškiai paremti socialdemokratinėmis idėjomis. Prieš pensinio amžiaus ilginimą pasisakę „tvarkiečiai“ rinko parašus ir valdančiųjų ketinimus jį ilginti vadino siekiu išspręsti šiandienines, iš esmės jau bankrutavusios „Sodros“ problemas.
Dar viena „tvarkiečių“ iniciatyva, rodanti jų pritarimą socialdemokratiškoms idėjoms, yra jų progresinių mokesčių pasiūlymas. „Tvarkiečiai“ siūlė, kad žmonės, uždirbantys per mėnesį iki 1250 Lt atlyginimą arba iki 15 tūkst. Lt per metus, mokėtų 5 proc. pajamų mokestį. Uždirbantieji daugiau – nuo 1251 Lt iki 8000 Lt per mėnesį arba 15-96 tūkst. Lt per metus būtų apmokestinami 20 proc. pajamų tarifu, tuo tarpu sugebantys uždirbti nuo 8001 Lt arba nuo 96 tūkst. Lt – 35 proc. tarifu. Pagal projektą, mažesnį pajamų mokesčio tarifą mokėtų vaikus auginantys piliečiai ar žmonės, turintys neįgalumą.
Partijos lyderiui pravertos durys į Seimą, galutinis sprendimas skęsta migloje
Pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui Rolandui Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pareiškęs, kad asmuo, kuris buvo pripažintas sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, negali eiti pareigų, susijusių su konstitucinės priesaikos davimu. Nors Vyriausybės sudaryta darbo grupė siūlė keisti Konstituciją sprendžiant šią problemą, Seimas nusprendė, kad to daryti nebūtina, ir kovo 22 dieną priėmė tik Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria leido per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui į Seimą kandidatuoti jau po ketverių metų.
Tokiu būdu ateinančiuose Seimo rinkimuose „Tvarka ir teisingumas“ atgavo savo kozirį – lyderį R. Paksą, kuris po Seimo sprendimo pritarti Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, nustatančioms, jog per apkaltą pašalinti politikai į parlamentą negali kandidatuoti ne iki gyvos galvos, kaip iki šiol, o ketverius metus, turi galimybę vėl kandidatuoti į Seimą.
Tačiau rugpjūčio pabaigoje Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas R. Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT kreipęsi Seimo nariai primena KT 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, kad "Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu".
Tad R.Pakso galimybės kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės specialisto Vytauto Sinkevičiaus tvirtinimu, net jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistruotų R. Paksą kandidatu, jo karjera Seime vis tiek priklausytų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. „Jeigu VRK, nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo, įregistruotų R. Paksą kandidatu, tai viskas priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu sprendimas bus nepalankus, tai toks asmuo negalės būti renkamas. Mums reikia tiesiog palaukti sprendimo“, - sakė profesorius.
Savo ruožtu VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pareiškė, kad komisija, prieš registruodama R. Paksą kandidatu, tikisi sulaukti Konstitucinio Teismo nuomonės. Jeigu per 10 dienų Konstitucinis Teismas nespėtų, tuomet VRK spręstų, ar gali pratęsti šį terminą, ar ne.
R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.