„Balsuok“ pateikia svarbiausius ir ryškiausius šios partijos darbus per 2008-2012 Seimo kadenciją.

Viena iš LSDP vizitinių kortelių neabejotinai galima vadinti progresinius mokesčius. Ši partija, kaip ir priklauso socialdemokratams, apie tokią mokesčių sistemą kalba jau labai seniai, tačiau kalbos tik ir lieka kalbomis. Ir nors 2011 m. kovo mėnesį socdemai pasiūlė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios faktiškai būtų įvedusios progresinius mokesčius Lietuvoje, tačiau jų pasiūlymas buvo atmestas ir smarkiai kritikuojamas net didžiausių šios mokesčių sistemos šalininkų.

„Pagrindinis įstatymo tikslas - mažinti socialinę atskirtį ir didinti viduriniąją klasę. Didesnes pajamas gaunantiems gyventojams tektų didesnė mokesčių dalis, kuri per išmokas iš biudžeto bei socialinę paramą padėtų vargingiau gyvenančiai visuomenės daliai“, - anuomet kalbėjo socdemų lyderis Algirdas Butkevičius.

Tačiau šio pasiūlymo kritikai abejojo, ar pradėtas svarstyti įstatymas teisingas, nes jis didesniais mokesčiais supančiotų tik dirbančius pagal darbo sutartį, bet to išvengtų stambūs indėlininkai ar prekeiviai akcijomis. Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti, o individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu.

Socdemai: VAE projektas žalingas Lietuvai

Bene ryškiausi socdemai buvo kovodami prieš Visagino atominės elektrinės statybas. LSDP buvo viena iš didžiausių šio projekto priešininkų. Nors socdemai teigė nesantys nusistatę prieš atominę energetiką, tačiau kaltino valdančiuosius informacijos slėpimu - neaišku, kiek lietuviai mokės už elektrą pastačius VAE, be to, socdemai teigė nematę energetinių projektų dokumentų, todėl negalintys jiems pritarti.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad ir valdančiųjų siūlomas statyti Suskystintų dujų terminalas yra Lietuvai per brangus. Socdemai kaip vieną iš kontrargumentų VAE pateikė galimybę pereiti prie atsinaujinančios energijos, pvz., prie biokuro.

Seimui 2012 m. birželį balsuojant už VAE, socdemai ragino Seimo narius balsuoti „prieš“ ir VAE likimą spręsti tik po to, kai bus surengtas referendumas. „Diskusijų metu paaiškėjo, kad šita sutartis yra žalinga ir tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir labai naudingas „Hitachi“, - anuomet kalbėjo socialdemokratė B. Vėsaitė.

Tačiau šioje „kovoje“ dėl VAE socialdemokratai buvo palikti vieni – „už“ pasisakė net opozicijos partneriai darbiečiai. „Tenka apgailestauti, jog išsiskyrė mūsų ir darbiečių požiūris į patį svarbiausią Lietuvai klausimą – naujos atominės elektrinės statybos projektą, kuris, mūsų požiūriu, įklampins Lietuvą į dar didesnes skolas“, – sakė Seimo opozicijos lyderis, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Ir nors opozicijoje dirbantys socialdemokratai, dalis „tvarkiečių“ ir mišrios parlamentarų grupės narių balsavimuose nedalyvavo, Seime buvo pritarta VAE projektui.

Socdemai stojo LLRA pusėn

Socialdemokratų ir LLRA nuomonė sutampa ne tik atominės energetikos klausimu. Iš tam tikrų LSDP pasisakymų buvo aišku, jog ši partija palaiko ir siekia bendradarbiauti su LLRA.

Veldamiesi į diskusiją apie naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo nebuvo patenkinta LLRA, socdemai ragino Švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti priimtus sprendimus dėl lietuvių kalbos egzamino nelietuviškų mokyklų abiturientams, pasiruošti jų įgyvendinimui ir lietuvių kalbos egzamino reikalavimus kitakalbiams suvienodinti tik nuo 2016-2018 metų. Socialdemokratų nuomone, tai būtų sumažinę nereikalingą įtampą ir pagerintų santykius su mūsų kaimynine šalimi.

Įtampos mažėjimo, jeigu į valdžią vėl grįš socdemai, akivaizdžiai tikisi ir Lenkijos URM vadovas Radoslawas Sikorskis. „Esame patenkinti, kad santykiai su Estija ir Latvija vis labiau stiprėja. Kai dėl Lietuvos, tikimės pradėti naują santykių etapą su vyriausybe, kuri bus prisaikdinta po spalį įvyksiančių rinkimų“, - sakė R. Sikorskis.

Už etikos pažeidimus skundė ir konkurentus, ir savus

Šie ketveri metai atnešė ir nemažai socialdemokratų paruoštų skundų, interpeliacijų, raginimų atsistatydinti. Socdemai kreipėsi į Seimo etikos komisiją dėl tuometinio finansų ministro Algirdo Šemetos ir tuometinio Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio pasisakymų.

Tuometiniam Seimo pirmininkui socdemai siūlė „garbingai atsistatydinti“, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui siūlė trauktis iš pareigų. Tuometiniam Seimo pirmininkės pavaduotojui Algiui Kašėtai socialdemokratai inicijavo interpeliaciją, o konservatoriui Mantui Adomėnui – apkaltą.

Kovų netrūko ir partijos viduje. Bene ryškiausia jų buvo a.a. Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės pasisakymai apie LSDP pirmininką Algirdą Butkevičių, kai jį pavadino „bailiu“, o vėliau buvo įskųsta LSDP etikos komisijai. Iš partijos pašalinti Gintautas Labanauskas ir Artūras Orlauskas, Andrių Šedžių siūlė pašalinti „už partijos autoriteto smukdymą“. Jis vėliau pats išstojo iš LSDP.