Paskirti ekspertizę teisėjų parašus klastojusiam ir taip penkis kalinius į laisvę išleidusiam A. Stankui teismo prašė kaltinamojo gynėjas. Jis pažymėjo, kad buvęs teisėjas serga sunkia liga, todėl esą negalėtų atlikti jokios bausmės.
Atleisti nuo bausmės baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prašė ir pats A. Stankus, pažymėjęs, kad serga nepagydoma liga – esą ji teisėją kamavo ir tuomet, kai jis suklastojo skandalingas teismo nutartis, atvėrusias kaliniams vartus į laisvę.
Buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo byla dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tikrų dokumentų suklastojimo, netikro dokumento pagaminimo ir neteisėto dokumentų sunaikinimo Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą – anksčiau kolegijoje buvęs teisėjas Ryšardas Skirtunas buvo atleistas iš pareigų dėl galimo kyšininkavimo.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad teisėjas suklastojo penkias teismo nutartis, kuriomis į laisvę lygtinai buvo paleisti penki nuteistieji iš Kybartų ir Pravieniškių pataisos namų. Pasak prokuroro, A. Stankus suklastojo kolegų Kęstučio Dargužio ir Reginos Cemnolonskienės parašus, jo priimtos nutartys, kuriomis nuteistieji buvo paleisti į laisvę lygtinai, buvo galutinės ir neskundžiamos.
Nustatyta, kad trijose bylose priimtas nutartis teisėjas suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę, o vėliau jas perrašė, nurodymas visai kitokį sprendimą.
Buvęs teisėjas pripažino jam pateiktus kaltinimus, tačiau taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl klastojo savo kolegų parašus ir į laisvę paleido nuteistuosius.
A. Stankus sakė, kad su jo viena nutartimi paleisti nuteistąjį lygtinai į laisvę sutiko teisėja R. Cemnolonskienė, tačiau jam nepavyko surasti kolegos K. Dargužio, o jau reikėjo skelbti nutartį. „Taip gavosi, kad už jį pasirašiau“, – sakė jis.
Panašiai jis kalbėjo ir apie kitus atvejus, kai nuteistiesiems atvėrė vartus į laisvę. „Atvažiavau į darbą ne 8, o prieš 9 val., galvojau rasiu teisėjus ir jie pasirašys, bet neradau ir už juos pasirašęs iš karto nutartį paskelbiau“, – sakė A. Stankus.
Jis pažymėjo, kad visi nuteistieji, jo paleisti į laisvę, atitiko lygtinio paleidimo reikalavimus. „Kad jie teisti už sunkesnius nusikaltimus, tikrai į šią aplinkybę paviršutiniškai pasižiūrėjau, bet formaliai žiūrint – įstatymo nepažeidžiau“, – teigė kaltinamasis.
Buvęs teisėjas aiškino, kad „labai gailisi“, jog suklastojo teisėjų parašus. „Labai gailiuosi, kad padariau didžiausią klaidą ir dėl to viską praradau, – sakė A. Stankus. – Padariau didelę gėdą ne tik sau, bet ir giminei, šeimai“.
Jis taip pat patikino, kad jokios naudos iš kalinių paleidimo neturėjo.
Nusikaltimai pribloškė visus teisėjus
A. Stankaus padaryti nusikaltimai paaiškėjo, kai apie juos tuometį teismo pirmininką Albertą Milinį informavo teisėjo kolegos K. Dargužis ir R. Cemnolonskienė.
„Tai, kas buvo nustatyta, leidžia teigti, kad teismų sistemoje įvyko neeilinis įvykis“, – yra sakęs Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Paklaustas, ar patyręs teisėjas negalėjo taip pasielgti ne „už ačiū“, G. Kryževičius sakė: „Aš manau, kad ne iš geros širdies. Net būtų keista, jeigu būtų kitaip“.
A. Stankaus į laisvę neteisėtai paleisti kaliniai vėliau buvo sugrąžinti atgal į įkalinimo įstaigas.
A. Stankus Kauno apygardos teisme dirbo nuo 2007-ųjų rugsėjo. Nuo 1993-iųjų lapkričio jis dirbo Kauno miesto apylinkės teisme.
Teisininko karjerą jis pradėjo 1975 m., kai Vilniaus universitete įgijo teisininko specialybę ir Kauno prokuratūroje dirbo tardytoju. Vėliau jis yra dirbęs vyr. juriskonsultu, prokuroro padėjėju bei prokuroru.