Vilniaus savivaldybė į pranešimą sureagavo pareiškimu, kad nesutinka su kai kuriomis pastabomis, tikina, jog valstybės lėšos buvo naudojamos pagal įstatymus.
Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. mokinio krepšeliui finansuoti panaudojo 334 mln. Lt. Dėl netinkamai tvarkytos kasinių išlaidų apskaitos Valstybės kontrolė negavo tinkamų ir pakankamų įrodymų, kad 245 mln. Lt buvo panaudoti pagal paskirtį. Vien tik pernai sostinės švietimo įstaigų skolos sudarė daugiau nei 12 mln. Lt, tačiau vienkartinėms piniginėms išmokoms išleista 4 mln. Lt. Dar 3 mln. Lt grąžinta į biudžetą.
Pažeidimų neteisėtai apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pedagogams auditoriai nustatė Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje ir Žvėryno gimnazijoje. Grigiškių vidurinė mokykla viršijo darbo užmokesčio išlaidų sąmatoje patvirtintus asignavimus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama socialinio būsto statybos Vilniuje, Linksmojoje gatvėje, investicinį projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir nustatydama darbų pirkimo sąlygas galėjo riboti paslaugų tiekėjų konkurenciją. Pagal sutartį rangovas turėjo pastatyti socialinį būstą per du mėnesius. Ar šis pradinis terminas buvo pakankamas, savivaldybė auditoriams neįrodė, tačiau vėliau papildomu susitarimu savivaldybė jį pratęsė vieneriems metams. Be to, savivaldybė nepareikalavo iš rangovo kalendorinio darbų grafiko, kuriame būtų numatyta, kaip per du mėnesius statybos bendrovė žada pastatyti gyvenamąjį namą ir neskaičiavo delspinigių už laiku neatliktus darbus.
Valstybės kontrolė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus nustatė ir naudojant lėšas švietimo įstaigų investiciniams projektams. Atliekant Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato rekonstrukciją buvo atsisakyta dalies darbų už 97 tūkst. Lt, o vietoj jų iš to paties rangovo už tą pačią sumą įsigyta kitų darbų netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Karoliniškių ir „Minties“ gimnazijose atliekant pastatų rekonstrukciją, numatytiems darbams buvo parinkti netinkami pirkimo būdai – įprastinė komercinė praktika ar apklausos – nes šių projektų vertės viršijo ribą (500 tūkst. Lt), iki kurios galima taikyti mažos vertės darbų pirkimo procedūras.
Vilniaus miesto savivaldybė iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautus 705,9 tūkst. Lt paskyrė savivaldybės visuomenės sveikatos biurui sveikatinimo veiklai vykdyti. Dalis šių lėšų (124,4 tūkst. Lt) buvo skirta paskaitas skaitančių specialistų darbui pagal sutartis apmokėti. Auditoriai nustatė, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos darbo užmokesčiui, buvo panaudotos pažeidžiant Vyriausybės nutarimo reikalavimus. Dėstytojams nustatyti valandiniai koeficientai nuo 7 iki 23 kartų viršijo Vyriausybės patvirtintus koeficientus.
Valstybiniai auditoriai nustatė ir daugiau sveikatinimo veiklai skirtų lėšų naudojimo pažeidimų. Iš viso 127,8 tūkst. Lt buvo panaudota veikloms, kurių nebuvo numatyta sutartyje.
Vilniaus miesto savivaldybei surašytas sprendimas, įpareigojantis pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Vilniaus savivaldybė: valstybės lėšos buvo naudojamos pagal įstatymus
Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi Valstybės kontrolės išvadas, kuriose teigiama, kad įstaigoje nustatyta pažeidimų netinkamai tvarkant ir naudojant lėšas, nesutinka su kai kuriomis pateiktomis išvadomis. Pranešime spaudai teigiama, kad savivaldybė visus veiksmus vykdė remdamasi įstatymais, valstybės įstaigų nustatytomis tvarkomis ir siekdama, kad priimami sprendimai atitiktų visuomenės interesą. Be to, šiuo metu dauguma pažeidimų yra ištaisyti, dėl kitų šiuo metu vyksta tyrimas ir jie bus ištaisyti artimiausiu metu.
Savivaldybės kontrolės teigimu, dėl netinkamos kasinės apskaitos nebuvo įmanoma nustatyti, ar 245 mln. litų buvo panaudoti pagal paskirtį. Šiuo metu savivaldybėje ir visose 260 švietimo įstaigų diegiama finansų valdymo apskaitos sistema ir pereinama prie naujų apskaitos standartų, tad laikinai nebuvo įmanoma suformuoti biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitų. Savivaldybės duomenimis, esami neatitikimai sudaro kelis šimtus tūkstančių litų, todėl teiginys Valstybės kontrolės teiginys yra biurokratinis ir neteisingas. Siekiant užtikrinti apskaitos standartus, buhalteriniai registrai bus pildomi rankiniu būdu.
Pranešama, kad kreditorinis švietimo įstaigų įsiskolinimas savivaldybėje susidarė nuo 2009 metų ir jis kasmet mažinamas: tam panaudojamos savivaldybei skirtos mokinio krepšelio lėšos. Skolos bus mažinamos ir toliau ir iki 2014 metų jas planuojama visiškai panaikinti. Be to, Vilniaus miestas, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, geriausiai Lietuvoje komplektuoja klases, kuriose mokinių skaičius viršija mokinio krepšelio metodikoje numatytus mokinių skaičiaus vidurkius todėl mokyklose atsiranda galimybė mokytojams apmokėti už atliktus darbus, kurie nepatenka į jų pareigybių aprašą (dalyvavimas projektinėje veikloje, viršvalandžiai, darbas savaitgaliais, bandomųjų egzaminų organizavimas ir pan.).
Teigiama, kad 2011 metų gegužę kadenciją pradėjusi sostinės taryba efektyvina savivaldybės veiklą, todėl atlikus struktūrinius pertvarkymus Vilniaus savivaldybėje bei Švietimo departamente, savivaldybė efektyviau naudoja mokinio krepšelio lėšas. Taip į biudžetą 2011 metais gražinta 10 mln. litų mažiau, nei iki tol buvusiais metais (2010 metais grąžinta 13 mln. litų). Be to, šiemet planuojama, kad bus grąžinta iki 1 mln. litų.
Pavienėse ugdymo įstaigose buvo nustatyti tam tikri pažeidimai skaičiuojant darbo užmokestį: 2011 metais iš 260 Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų tokių pažeidimų nustatyta trijose ir sudaro 61 tūkst. Lt. Nustatyti neteisėtai panaudotų lėšų išieškojimo procedūros ir terminai, pažeidimus padarę asmenys yra arba bus patraukti drausminėn atsakomybėn.
Valstybės kontrolė teigdama, kad atliekant Vilniaus „Minties“ ir Karoliniškių gimnazijų rekonstravimo darbus buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 85 str. 2 d., sudeda 2008-2011 pagal skirtingus projektus skirtingais finansiniais metais atliktus pirkimus. teigiama, kad šie pirkimai buvo atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta metodika.
Be to, teigiama, kad atliekant Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato rekonstrukciją buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Šios mokyklos ir rangovo sudarytos sutarties nuostatos numatė darbų keitimo galimybę ir dalies darbų atsisakymą, todėl vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, nebuvo teisinio pagrindo ir prievolės kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo.
Valstybės kontrolės teigimu, savivaldybė socialinio būsto statybas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Kalbant apie šių lėšų panaudojimą, Vilniaus savivaldybė iš Vyriausybės lėšas – 6 mln. litų, – gavo vėlai. Lėšas savivaldybė privalo panaudoti iki metų galo, tačiau vien viešojo pirkimo procedūros trunka mažiausiai 4 mėnesius. Vis dėlto, viešajame konkurse dalyvavo keturi dalyviai: UAB „Pireka“, UAB „Veikmės statyba“, „A. Žilinsko ir KO“ UAB, UAB „Irdaiva“, todėl konkurencija, priešingai nei teigiama Valstybės kontrolės išvadose, nebuvo ribojama. Savivaldybė padarė viską, ką galėjo, kad lėšos būtų panaudotos tinkamai ir laiku. Vilniaus miesto savivaldybė prašo, kad Valstybės kontrolė atkreiptų dėmesį į tai, kad valstybės biudžeto asignavimai šalies savivaldybes pasiekia labai vėlai.
Atsižvelgiant į pateiktas Valstybės kontrolės ir Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadas yra parengtas prevencinių priemonių planas ir numatytos priemonės nustatytiems pažeidimams visuomenės sveikatos biure pašalinti bei išvengti ateityje. Buvo atleistas iš užimamų pareigų biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius ir, siekiant efektyviau valdyti įstaigą ir taupyti valstybės lėšas, įstaiga buvo reorganizuota. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro administracija itin atidžiai planuoja Valstybės lėšų, skiriamų sveikatinimo veiklai vykdyti, panaudojimą.
Atsižvelgiant į Valstybės kontroles pateiktas išvadas dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2011 metais vykdytos visuomenės sveikatos programos „Krūties vėžio prevencija Vilniaus mieste“, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, šiuo metu Savivaldybėje vyksta tyrimas ir svarstomas klausimas dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2011 metais vykdytos programos lėšų gražinimo į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.