„M. Navakas dėl to baisiai supyko, katedroje kilo skandalas. Tai iškart atsiliepė ginantis bakalauro darbą – mano kūrinį siūlyta vertinti neigiamai, tačiau visgi gavau 5. Kitąmet stojau į magistrantūrą, tačiau į Vilnių nepriėmė. Dar po metų stojau vėl – Vilniaus Skulptūros katedra atsisakė su manimi dirbti, tačiau priėmė Kaunas“, – DELFI pasakojo D. Šidlauskas.
Visgi po pusantrų metų D. Šidlauskui teko grįžti studijuoti į Vilnių. Taip nutiko, kai darbo vadovas Česlovas Lukenskas tapo VDA Vilniaus fakulteto dekanu ir nebedirbo Kaune. Skulptūros katedra sutiko, kad studentas mokslus baigtų Vilniuje.
Būtų išmatomis piešę pasaulio žemėlapį
Gegužės viduryje D. Šidlauskas komisijai turėjo pristatyti savo baigiamąjį darbą. Pasak studento, prieš peržiūrą darbo vadovas Č. Lukenskas paprašė susitikti ir pranešė: „Dariau, neišsigąsk, bet tavęs komisija nepraleis“. Pasak magistranto, darbo vadovas esą užsiminė ir apie bakalauro studijų metais kilusį konfliktą su M. Navaku.
Č. Lukensko perspėjimas pasitvirtino – komisija gintis darbo neleido. Dėl to studentas parašė apeliaciją. Apeliacinė komisija pritarė Skulptūros katedros baigiamųjų darbų prileidimo komisijos sprendimui. Komisijoje esą nuskambėjo mintis, kad iki šiol nė vienas studentas prieš akademiją nelaimėjo.
D. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad M. Navakas peržiūros metu atsisakė eiti žiūrėti jo kūrinio. Beje, už teorinę darbo dalį jis gavo 8. Studento nuomone, tai lėmė, nes daugumą komisijos sudarė su katedra nesusiję menotyrininkai.
„Auksinis teroristas“ kurtų pasaulį – trys žmonės, naudodami auksinius kibirėlius, pieštų pasaulio žemėlapį. Drobėse būtų nutapytas pasaulio žemėlapis su valstybių ribomis. „Tuose kibirėliuose turėjo būti auksinio teroristo dažai – išmatos. Tai baisiausia pusė, bet išmatos šiuolaikiniame mene nėra toks baisumas. Štai „Fluxus“ visi garbina, Jurgis Mačiūnas išmatomis mėtėsi ir visiems buvo „valio“, – aiškina D. Šidlauskas.
Performansas būtų vykęs VDA Gotikinėje salėje.
Įžvelgė mėgėjišką teatrą ir pažeidžiamas vertybes
Skulptūros katedra nurodo, kad jai kilo pagrįstų abejonių dėl darbo tinkamumo gintis. Protokole katedra pažymi nesutinkanti su autoriaus mėginimu menininko teisę į kūrybinę laisvę prilyginti anarchijai. Pasak katedros, magistrantui atsisakius paaiškinti svarbias detales, tapo neaišku, koks bus baigiamojo daro turinys ir jo forma – kai kuriuose performanso momentuose dėstytojai įžvelgė „apgailėtiną mėgėjišką teatrą“.
Kaip teigiama Skulptūros katedros vedėjo profesoriaus Petro Mazūro pasirašytame rašte, „terorizmo, sąmokslo teorijos temos, neatsakingos spekuliacijos prisidengiant anarchija katedrai nepriimtinos ir negali formuoti diplominio darbo turinio“. Atkreipiamas dėmesys, kad jei performanso metu bus vaizduojamas teroro aktas, tai pažeis katedros deklaruojamas vertybes.
Visgi komisijos sprendimas nustebino D. Šidlausko ir kitų magistrantų kūrinius recenzavusią menotyrininkę Inesą Pavlovskaitę. Sužinojusi, kad studentui darbo gintis neleista, ji VDA Aukštųjų studijų fakulteto dekanui Romualdui Kučinskui nusiuntė svarstymus ir komentarus. Recenzentei katedros sprendimas buvęs „netikėtas, o argumentai pasirodė reikalingi komentarų“. Savo komentaruose menotyrininkė argumentuoja, kodėl D. Šidlausko sumanymo negalima prilyginti mėgėjiškam teatrui, paaiškina jo keliamas idėjas.
Už terliojimą išmatomis diplomo neduoda
„Iš vienos pusės, iš tikrųjų gal kiek ir yra tam tikrų konfliktų ir intrigų šešėlio. (...) Žmogus užsiėmęs, kūrybingas, turi daug įvairiausių rūpesčių, darbų ir visa kita – gal jis kiek pro pirštus žiūrėjo į visą studijų procesą, formalius diplominiam darbui keliamus reikalavimus“, – istoriją nupasakoja D. Šidlausko darbo vadovas, VDA Vilniaus fakulteto dekanas Česlovas Lukenskas.
Pasak Č. Lukensko, artėjant peržiūrai, studentas delsė pristatyti projektą. Vėliau projektas pristatytas žodžiu. „Projektas pasirodė labai marginalus, neatitiko katedros politikos, studijų ideologijos, neišlaiko ir socialinės kritikos – jame žadėta terliotis fekalijomis su žmonėmis, kuriuos jis žada nupirkti. Tokie sumanymai pasirodė kaip žeminantys žmogaus orumą, be to, vyktų mūsų pačioje reprezentatiškiausioje salėje“, – aiškino Č. Lukenskas.
Dekano teigimu, peržiūros metu studentas savo būsimo projekto iki galo nepaviešino, kūrinys nebuvo iki galo baigtas. Katedra tai įvertino kaip nepasirengimą gintis. „Studijos yra studijos. Turinio sandara ir darbo apimtis yra ta įstrižainė, už kurią žmogus gauna diplomą. Šioje vietoje yra tam tikrų dalykų, kurie buvo neįvykdyti formaliai. O kad su marginaliniu projektu žmogus žada ar ketina apsiginti... Iš principo kam tada reikalinga institucija, jei tu prieš instituciją ir už jos terliojimą tiesiogine to žodžio prasme. Už terliojimą išmatomis nori gauti diplomą. Tu gali apterlioti, bet diplomo tada neprašyk“, – kalbėjo Č. Lukenskas.
Jis pripažino, kad M. Navakas „iš principo“ nėjo žiūrėti darbo. Č. Lukenskas sako studentą raginęs jo nesirinkti kaip vadovo, nes bus problemų: dėstytojas nepriklauso Skulptūros katedrai, tokio modulio katedroje nėra. Tačiau Skulptūros katedros vedėjas tokią galimybę studentui suteikė.
M.Šidlauskas tvirtina, kad iki peržiūros buvo baigta 70 proc. darbo. Pasak M. Šidlausko, jis negalėjęs gadinti medžiagų ir pabaigti darbo iki gynimo. „Savo darbais kritikuoju institucijas, kurių veikla neteisinga. VDA dirba žmonės, kurie turi galią ir ja naudojasi savais tikslais, tampa akademijos kenkėjais. Mano tikslas juos paviešinti. Jei situacija nesikeičia, juos reikia eliminuoti. Juk daug tylinčių ir nieko nesakančių“, – tvirtina studentas.
Dekanas: situacija ir sudėtinga, ir paprasta, ir savotiška
„Situacija ir sudėtinga, ir tuo pat metu paprasta. Jei galvosi, kad tai kažkokie asmeniškumai, kerštas ar dar kas nors, tai pasidaro subjektyvu ir sudėtinga. Bet, mano galva, situacija žymiai paprastesnė: nepaisant to, kad mes visi žmonės, yra formalūs dalykai, kuriuos studentas turėjo atlikti“, – teigia VDA Aukštųjų studijų fakulteto dekanas Romualdas Kučinskas.
R. Kučinsko įsakymu sudaryta Apeliacinė komisija nagrinėjo studento skundą ir nusprendė, kad teisi buvo katedra. „Nematau jokio susidorojimo. Be abejo, šis žmogus charakteringa asmenybė, ne kasdien su tokiu susiduri, bet suvesti į asmeniškumus nematau pagrindo“, – sako R. Kučinskas.
R. Kučinskas teigė girdėjęs istoriją dėl filmuko su M. Navaku. „M. Navakas irgi yra nekonvencialus žmogus – tai ryškus kūrėjas, didžiąja dalimi, savo asmeninėmis savybėmis provokuojantis, nekasdienis žmogus. Sakytum, idealus menininkas. Žmogus pareiškė savo nuomonę apie darbą ir atsisakė dalyvauti peržiūroje, bet ne jis vienas tai lemia – yra studijų komitetas, ir jei dauguma žmonių nusprendė šitaip, jeigu ir M. Navakas nedalyvavo, čia negalima kvestionuoti sprendimo“, – aiškino pašnekovas.
Kad recenzentės nuomonė buvo kitokia, R. Kučinsko nestebina. Mat, sako dekanas, recenzentai turi tik patariamąjį balsą. „Situacija savotiška. Iš vienos pusės, bandome laikytis formalių taisyklių, kurios padėtų aiškiau susikalbėti vienas su kitu. Iš kitos pusės, VDA yra menininkų aukštoji mokykla ir ne visą meną gali sudėti į reglamentus ir į skliaustelius. Šiuo atveju buvo savotiška rizika, nes programa lyg ir veikia, dėstytojas – ne katedros nuolatinis darbuotojas, o kviestas į katedrą šitam studentai. Situacija kartais atrodo ne visai taisyklinga, ne visai telpanti į rėmus“, – istorijos nevienareikšmiškumą apibūdino R. Kučinskas.
M.Navakas: aš jo nepažįstu
„Kiek žinau, D. Šidlauskas pas mus Vilniuje nesimokė, jis mokėsi Kaune, tai ko jis nori?“, – į studento išsakytus priekaištus reagavo profesorius M. Navakas. Jis teigė nedalyvavęs tarpinėje peržiūroje, taip pat nėra matęs nė vieno D. Šidlausko darbo. Profesorius stebėjosi, kaip katedroje atsirado Kaune mokęsis studentas.
„Kodėl ten turėjau dalyvauti? Aš neprivalėjau ten dalyvauti, tad nedalyvavau. Šis darbas neprivalomas – jis ne mano studentas. Aišku, gali kartais gali parodyti gerą valią ir visur kišti savo nosį“, – sakė M. Navakas, priminęs, kad apeliacinė komisija darbą taip pat įvertino blogai.
„Žinote, aš jo net nepažįstu, kodėl turėčiau nemėgti ar mėgti. Dabar visi filmuoja ir daro ką tik nori. Čia joks ne nusikaltimas, gali filmuoti, ką nori, čia nieko ypatingo ar nusikalstamo. Gali filmuoti viską, ką nori, ir kur tik nori“, – priminus apie jį D. Šidlausko susuktą filmą, sakė M. Navakas. Skulptorius svarstė, kad galbūt studentui trūksta dėmesio. M. Navakas teigė nesantis toks įtakingas ir reikšmingas, kaip studentui atrodo.