Nemokios bendrovės vadovui įstatymai numato tam tikras pareigas, kurių nevykdymas arba netinkamas vykdymas sukelia teisinę atsakomybę. Šiame straipsnyje bus aptarti bankrutuojančios įmonės vadovo atsakomybės kilimo teisiniai pagrindai, bendrovės vadovo atsakomybės rūšys ir ribos.
Bendrovės direktoriui, priklausomai nuo atliktų veiksmų arba neteisėto neveikimo, gali būti taikomos skirtingos atsakomybės rūšys: drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji.
Drausminė atsakomybė yra paprastai susijusi su darbo drausmės nesilaikymu ir darbo pareigų nevykdymu, o įmonės bankroto procese dažniausiai vyrauja kitos aukščiau minėtos bendrovės vadovo atsakomybės rūšys.
Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas turi prievolę padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Civilinio kodekso (CK) 6.249 str. nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Šioje byloje teismas pabrėžė, kad vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias civilinio kodekso nuostatas, o ne darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.
Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti įmonės ūkinės-komercinės veiklos, nesilaikė skolų grąžinimo kreditoriams terminų, t.y. neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tokiu būdu pažeidė bedrovės ir jos kreditorių interesus, todėl privalo atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą.
Įmonės vadovas taip pat turi pareigą atlyginti žalą, padarytą kreditoriams, jei privedė įmonę prie bankroto tyčia.
Nuostolingų bendrovei sandorių sudarymas, sandorių sudarymas žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, akivaizdžiai blogas įmonės darbo organizavimas ar apskritai neorganizavimas, įmonės turto perleidimas ar iššvaistymas – tai tyčinio bankroto požymiai. Tyčinio bankroto atveju už padarytą žalą civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui.
Ieškinį dėl žalos priteisimo iš vadovo gali paduoti bendrovės kreditoriai, darbuotojai ir kiti žalą patyrę asmenys. Vadovas tokiu atveju atsako savo asmeniniu turtu, nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo, kuriam jis vadovavo, yra ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės.
Kai vadovas laiku nepateikia pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kreditorius, įmokėjęs numatytą sumą (ne didesnę kaip dešimt tūkstančių litų) į teismo depozitinę sąskaitą, kuri yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo. Tokiu atveju bendrovės vadovo civilinės atsakomybės riba negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.
Bankrutuojančios bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pavyzdys galėtų būti ĮBĮ 9 str. 1 d., kuri numato, kad už pareigos įmonės vadovui per 5 dienas teismui pateikti reikalaujamų įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, nevykdymą be pateisinamų priežasčių, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki dešimties tūkstančių litų baudą.
Be to kas paminėta, teismas taip pat gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo, privalėdamas pagal įstatymą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms (ĮBĮ 10 str. 14 p.).
Baudžiamoji atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis, bendrovės vadovui taikoma įmonės tyčinio bankroto atveju. Baudžiamojo kodekso 209 straipsnis numato, kad asmuo, kuris sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo, kuris įstatymo ar administracinio akto pagrindu valdė įmonę. Tai gali būti individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų valdytojai, akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovai. Didelė turtinė žala yra 150 MGL (1 MGL - 130 Lt) dydžio sumą viršijanti žala.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės vadovas turi laikytis ne tik CK 1.5 str. ir 6.263 str. įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai, taikomos kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui.
Fizinis asmuo, būdamas bankrutuojančios įmonės vadovu, turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas, veikti išimtinai įmonės interesais, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai ir sąžiningai atlikti kitas bendrovės vadovui priskirtinas pareigas, bankroto proceso metu bendradarbiauti bei kooperuotis su teismu, nagrinėjančiu bankroto bylą, ir paskirtu bankroto administratoriumi, kadangi už pareigų nevykdymą jam gali būti taikoma drausminė, CK ir ĮBĮ numatyta civilinė ir administracinė, o taip pat ir LR BK numatyta baudžiamoji atsakomybė.