36 metų R. Šnipkis valstybės saugomu asmeniu tapo tik prieš kelias savaites. Kiek laiko ir kur jis bus saugomas, neatskleidžiama – tai yra valstybės paslaptis.

Latvijos pilietį kaukėti LKPB pareigūnai trečiadienio rytą atvežė į Vilniaus apygardos teismą, kuriame iš naujo bus nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla dėl 33 tūkst. eurų vertės vekselio suklastojimo. Tiesa, teismo posėdis R. Šnipkio byloje numatytas tik spalį, tačiau iki jo kaltinamasis paprašė jam pakeisti kardomąsias priemones – panaikinti įpareigojimą registruotis policijoje bei grąžinti Latvijos Respublikos piliečio pasą, paliekant tik draudimą neišvykti iš šalies.

LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba teismui pateikė pažymą, kad R. Šnipkis yra įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašą – jam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pareigūnai nurodė, kad Latvijos piliečiui apsauga skirta dėl ikiteisminių tyrimų, atliekamų Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūroje.

R. Šnipkis yra davęs parodymus prieš dabar jau buvusį Vilniaus apygardos teismo teisėją R. Skirtuną, kuris buvo nagrinėjęs jo baudžiamąją bylą. Įtariamuoju dėl kyšininkavimo tapęs teisėjas Latvijos pilietį pripažino kaltu ir skyrė realią 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas kaltinamąjį nuteisė, nes šis esą jam nedavė žadėto kyšio. R. Šnipkis buvo pripažintas kaltu dėl vekselio suklastojimo bei neteisėto dviejų vyrų asmens tapatybės kortelės ir paso laikymo.

„Iš advokato Sigito Juodelio pasisakymų supratau, kad teisėjas R. Skirtunas už piniginį atlygį sutiko mano byloje priimti man palankų nuosprendį, tačiau pinigų neperdavimo atveju teisėjas žadėjo priimti priešingo pobūdžio, t. y. nepalankų, sprendimą – grasino mane iškepti“, – teisme pareiškė Latvijos pilietis.

Be to, R. Šnipkis teigė, kad advokatui S. Juodeliui, kuriam pareikšti įtarimai dėl poveikio teisėjui R. Skirtunui, perdavė 7 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus jis esą turėjo paveikti R. Skirtuną, tuo tarpu teisėjui turėjo būti sumokėta gerokai didesnė suma.

DELFI primena, kad R. Šnipkiu pareigūnai susidomėjo dėl pažinties su „dambrauskinių“ grupuotės nariu Marijanu Taraškevičiumi, kuris įtariamas organizavęs milijoninę cigarečių kontrabandą.

Kaip aiškėja, latvis su juo palaikė draugiškus ryšius, o būtent advokatas S. Juodelis gynė M. Taraškevičių.

Pasinaudodamas šia pažintimi latvis ir siekė, kad galimai būtų papirktas teisėjas R. Skirtunas, tačiau pinigai jam taip ir nebuvo perduoti, o šių metų sausį teisėjas latviui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo Latvijos piliečiui buvo ne tik skirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, iš nuteistojo nukentėjusiajam buvo priteista daugiau kaip 111 tūkst. Lt.

Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir dėl vekselio realizavimo latvį esą galėjo išteisinti, o nuteisti dėl paprasto dokumento suklastojimo.

R. Šnipkis vertėsi automobilių prekyba, jis už 33 tūkst. eurų vienam vilniečiui turėjo atgabenti tris automobilius.

Pirkėjas už juos sumokėjo pinigus, o R. Šnipkis kaip garantą pasirašė vekselį savo buvusios draugės vardu. Kai automobilius latvis atvežė į Lietuvą, paaiškėjo, kad jie gali būti vogti, todėl juos sulaikė Policijos departamento pareigūnai.

DELFI šaltiniai teigia, kad stebėdami teisėją būtent R. Šnipkio byloje STT agentai užfiksavo ir kitą korupcijos atvejį, kai advokatas Vitoldas Petravičius teisėjui atnešė 30 tūkst. Lt kyšį. Šiuos pinigus pareigūnams atidavė pats teisėjas, kai jie atėjo į kabinetą daryti kratos.