Mados tendencijos nepaliaujamai keičia viena kitą. Skirtingų dešimtmečių stiliai sukasi ratu, tai pasirodydami mados scenoje, tai išnykdami. Bet šios žaidimo taisyklės negalioja vien tik džinsams, jau daugiau nei 150 metų pavergusiems planetą. Tai bene vienintelė aprangos dalis, nepripažįstanti kartų – universalus, demokratiškas ir tolerantiškas įvairioms madoms. Šalia daugybės manijų galime kalbėti ir apie „priklausomybę nuo džinsų“. Mat jiems neatsispiria aristokratai ir paprasti žmonės, aktoriai, verslininkai, jaunimas ir vyresnieji.

Ženklas, simbolis

Džinsai mus lydi visą gyvenimą, sugerdami prisiminimus, patys virsdami gyva istorija, keisdami formą, spalvą, lopų ir skylių skaičių. Ne veltui prieš keletą metų dizaineriai sugalvojo naują triuką – kurti tarsi dėvėtus, specialiai išpurvintus džinsus, kurie tariamai išduotų savininko išgyvenimus, patirtus nuotykius ar keliones. Juk taip sunku skirtis su mėgstamais, kartais net sėkmę nešančiais džinsais. Internete galima rasti tinklalapių, superkančių dėvėtus džinsus. Kuo labiau jie sunešioti, tuo didesnę kainą kompanija pasiryžusi sumokėti. Vis dėlto ne taip lengva rasti entuziastų, norinčių skirtis su gyvenimo būdą rodančiu simboliu. Pasaulyje atsiranda vis daugiau dėvėtų firminių džinsų gerbėjų klubų, nuoširdžiai lopančių ir taisančių ištikimus gyvenimo palydovus, tęsdami jų gyvavimą iki kelių dešimtmečių. Taip džinsai virsta savotiška antikvarine vertybe, perduodama iš kartos į kartą. O laiko ženklai jiems suteikia tik didesnę vertę.

Emigranto išradimas

Sėkmės pradžia nė nekvepėjo stulbinančiu tarptautiniu triumfu. Jos šaknys glūdi dar 17 amžiuje, kai Italijos uoste Genujoje sukinėjosi džinais vadinami jūreiviai, vilkintys džinsui artimo audinio uniformas. Kiek anksčiau Prancūzijoje buvo pradėtas naudoti denimo audinys — džinsų protėvis. Drauge su visuotinės emigracijos banga jis pasiekė Ameriką. Čia laukė itin palanki dirva. Neaprėpiami plotai buvo apsodinti medvilnės plantacijomis, tad džinsinio audinio kaina buvo viliojamai maža. Besikuriančiai Amerikai reikėjo daugybės darbininkų: akmenskaldžių, statybininkų, duobkasių. Kalifornijos valstiją apėmusi aukso karštinė priviliojo gausybę fanatikų aukso ieškotojų. Trūko patvarių ir patogių drabužių, lengvinančių jų darbą bei Amerikos užkariavimą.

Verslui atsirado puiki niša. Ją pastebėjo iš Bavarijos į Jungtines Valstijas atkeliavęs 24 metų Loebas Straussas, vėliau tapęs Leviu. 1853 metais jis įkūrė savo vardu pavadintą darbo drabužius iš džinso siuvančią kompaniją.

Gimtadienis

1873-ųjų gegužės 20 diena laikoma džinsų gimtadieniu. Tądien siuvėjas Jacobas Davisas drauge su Leviu patentavo žalvario kniedėmis tvirtinamų kišenių idėją ir 501-ąjį kelnių modelį, vėliau virtusį klasika. Džinsų unikalumą pabrėžia ir ištikimybė vienai spalvai. Mėlynas indigo atspalvis pasirinktas neatsitiktinai — tai buvo pigiausi ir lengviausiai prieinami natūralūs dažai, puikiai slepiantys purvą.

Iš pat pradžių Levis skyrė didelį dėmesį reklamai. 1886-aisias prie džinsinių kelnių pradėta siūti odinė etiketė, vaizduojanti tarp dviejų arklių įtemptus džinsus. Vaizdžiai kelnių patvarumą iliustruojanti etiketė išliko iki šiol. Sparčiai populiarėjantys „Levi’s“ gaminiai greitai sulaukė konkurentų. 1889-aisias įsikūrė firma „Lee“, pirmoji pradėjusi gaminti užtrauktuku segamus džinsus. 1930-aisiais Holivudo sukurtuose vesternuose kaubojai mūvi tik džinsus. Būtent kinas šiuos darbo drabužius pavertė laisvalaikio apranga, kopijuojama rančose atostogaujančių dabitiškų kino žiūrovų ir maištaujančio jaunimo.

Laukiniai Vakarai

Antrasis pasaulinis karas atvėrė naują džinsų populiarinimo frontą – JAV kareivių laisvalaikio uniformą. Netrukus ji paplito po visą pasaulį. Visi norėjo būti panašūs į to meto herojus. Amerika, siejama su viliojančiais Laukiniais Vakarais, daugeliui atrodė tikra svajonių šalis.

Pokary įsikūrusi trečioji garsi firma „Wrangler“ pasauliui pasiūlė geidžiamą kaubojaus įvaizdį. 1950-aisiais maištaujantys paaugliai, žiūrintys televizijos laidas ir kultinius Marlono Brando, Jameso Deano kino filmus, savęs neįsivaizdavo be džinsų. Tuo metu daugelyje JAV mokyklų ir koledžų buvo oficialiai uždrausta juos mūvėti. Merginos alpėjo dėl tuomet sukurto seksualaus „blogiuko“, mūvinčio džinsus ir vilkinčio baltus marškinėlius, etalono. O vaikinai ėmė kopijuoti džinsinę kalinio uniformą vilkintį Elvį Presley.

Europoje

Rinka sparčiai plėtėsi, pasiekdama Europą. Prabėgus dešimtmečiui dėl vis didėjančios paklausos atsirado kirpimų ir stilių įvairovė, pasirodė siuvinėti, dažyti, piešti, blukinti modeliai. Džinsai virto pacifistinio hipių judėjimo uniforma, ją vilkintis jaunimas gyveno pagal šūkį „seksas, narkotikai, rokenrolas“ ir, klausydamiesi kultinių roko grupių, šėlo minias pritraukiančiame „Woodstock“ festivalyje. Džinsai taip užvaldė pasaulį, kad net respektabili visuomenės dalis, vengdama senstančios kartos šleifo, neatsispyrė jaunystės kultą simbolizuojantiems drabužiams.

Rytų bloko socialistinėms šalims džinsai simbolizavo vakarietišką dekadentiškumą ir laisvą dvasią. Džinsus siuvančias firmas užvertė laiškų lavina iš už „geležinės uždangos“ – žmonės desperatiškai prašė atsiųsti kultinių kelnių. Iki šiol gyvi prisiminimai, kai į tuometinę sovietinę Lietuvą tarsi pavojingą kontrabandą draugai ir giminaičiai gabendavo išsvajotus džinsus.

Elito mados pripažinimas

Vis dėlto tik 1980-aisiais džinsai sulaukė deramo mados pasaulio dėmesio ir užkopė ant prestižinių podiumų. Tuo pat metu „Levi’s“ sukūrė pirmuosius moteriškus džinsus, tačiau jie nesugebėjo nukonkuruoti unisex modelių. Tada žymūs dizaineriai pradėjo kurti vardines džinsų kolekcijas, neapsiribojančias vien kelnėmis. Visuotinas džinsų populiarumas užkariavo kasdienius, darbo, vakarinius ar scenos drabužius. Paparacių persekiojamos kino ar muzikos žvaigždės nuolat užklumpamos mūvinčios džinsus.

Džinsai sugebėjo išgyventi ir 9-ąjį dešimtmetį įsigalėjusį individualybės bei visuotinės mados nihilizmo kultą. Laviruodami tarp podiumų ir paprastų piliečių diktuojamos gatvės mados jie virto vienu iš labiausiai perkamų drabužių, randamų kone kiekvienoje spintoje.

Ir panašu, kad džinsų fenomenui sunkūs laikai tikrai negresia. 21 amžius jiems atveria naujas technologijų galimybes ir gyvenimo būdo pokyčius. Džinsai koja kojon žengia su mada ir nuolat tobulėja, perimdami praėjusių kartų patirtį, atsižvelgdami kasdienybės poreikius, drąsiai priimdami ateities iššūkius.