Atsako Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Mikalainienė
Pateiktą situaciją sudėtinga analizuoti, kadangi trūksta duomenų apie tai, kokioje stadijoje yra ikiteisminis tyrimas, ar yra nustatyti įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką, ar yra teismo sprendimas, kuriuo nukentėjęs asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
Vertinant pateiktą informaciją reikia pastebėti, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamos veikos padarymą. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo vadovas tiek, kiek leidžia gauti duomenys, gali nustatyti pagal kokį Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, dalį ar punktą turi būti kvalifikuojama skunde, pareiškime ar pranešime nurodyta nusikalstama veika, tačiau vėliau procese, įteikiant pranešimą apie įtarimą bei rašant kitus procesinius dokumentus, gali būti nurodoma patikslinta kvalifikacija.
Iš pateiktos situacijos akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) buvo pradėtas gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, bet negavus kitų ikiteisminio tyrimo duomenų, pvz., teismo medicinos specialisto išvados ir neturint duomenų, koks sveikatos sutrikdymo mąsto lygis padarytas nukentėjusiajam, nebuvo galima tinkamai kvalifikuoti nusikalstamos veikos pirminiame etape, tačiau gavus papildomų duomenų tolimesnio ikiteisminio tyrimo eigoje nusikalstamos veikos kvalifikacija bus patikslinta.
Pažymėtina, kad neveiksnumas yra teisinė sąvoka ir juo negalima „tapti“. Asmenį neveiksniu savo sprendimu gali pripažinti tik teismas. Jeigu toks teismo sprendimas yra, tada neveiksniam asmeniui ir jo interesams atstovauja globėjas, kuris taip pat yra paskiriamas teismo nutartimi.
Tačiau jeigu įstatymų nustatyta tvarka asmuo nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti šio asmens šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.
Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 54 str.).
Nukentėjusiojo ir jo atstovo teisės reglamentuotos BPK 28 str. – tai teisė teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą.
Bet kurį ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktą proceso veiksmą arba priimtą nutarimą galima apskųsti prokurorui, vadovaujančiam konkrečiam ikiteisminiam tyrimui, kuris išnagrinėjęs skundą priima nutarimą. Prokuroro nutarimas atmesti skundą nėra galutinis – jį galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas nagrinėja skundą BPK 64 str. nustatyta tvarka ir galutinai nusprendžia dėl jo priimdamas nutartį.
Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuota BPK 181 str., kuriame nurodoma, kad įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui.
Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Šiuo atveju prokuroras priima ir nutarimą, kurį proceso dalyviai per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Tačiau jei ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir rašomas kaltinamasis aktas, prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis.