Baigta mokykla, miestas: Žiežmarių vidurinė mokykla, Žiežmariai, Kaišiadorių r.
Baigtas universitetas ir studijos: Vytauto Didžiojo universitetas: Verslo administravimo bakalauras, Vadybos ir verslo administravimo magistras.
LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykla: Vidaus tarnybos pareigūno profesinė kompetencija.
Įmonė, pareigos: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas.
Dabartinė veikla: Ikiteisminis tyrimas.
Gyvenimo kredo: Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi!
Sėkmingiausia ir „mistiškiausia“ pamokos: pirmu atveju – matematika, antru – chemija.
Anksčiau visi berniukai norėdavo tapti policininkais arba kosmonautais. Kaip manote, kodėl šiandien policijos pareigūno profesija mažiau populiari?
Manau, kad ir dabar maži berniukai dažniausiai nori tapti policininkais arba kosmonautais. Vėliau jų norai ima keistis, kadangi jauną žmogų stipriai veikia aplinka, kurioje šiuo metu susiformavusi nuomonė apie policijos pareigūnus, deja, yra ne itin palanki.
Kada nusprendėte tapti policijos pareigūnu ir kodėl?
Mano tėvas buvo policijos pareigūnas, todėl nuo pat mažens girdėjau daug įvairių istorijų apie šį darbą. Dar būdamas berniukas norėjau tapti policijos pareigūnu ir, kaip tuomet atrodė, „gaudyti negerus žmones“. Paauglystėje mano nuomonė po truputį keitėsi, todėl baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą. Studijų metu įgytos žinios apie policijos pareigūnus ir jų darbą vis labiau nesutapo su visuomenėje susiformavusiu policininko įvaizdžiu, todėl nusprendžiau išpildyti vaikystės svajonę ir tapti policijos pareigūnu.
Kaip artimieji vertino jūsų pasirinkimą?
Kadangi šeimoje jau buvo vienas šios profesijos atstovas, artimieji neprieštaravo ir palaikė mano pasirinkimą. Jie žinojo, kad tai – tikrai doras ir garbingas darbas. Bet svarbiausia – kad pats mėgtum tai, ką darai.
Esate vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas. Papasakokite apie savo įdomiausias ir nuobodžiausias užduotis darbe?
Pagrindinė mano veikla darbe yra tirti bylas ir rinkti įrodymus. Įdomiausios užduotys, žinoma, yra nusikalstamų veikų tyrimas „karštais pėdsakais“, kai viskas vyksta čia ir dabar – reikia greitai reaguoti, priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, nuo kurių dažnai priklauso ikiteisminio tyrimo sėkmė.
Taip pat įdomu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tokius kaip eksperimentai, kuomet liudytojų, nukentėjusiųjų ar įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Žinoma, prieš atliekant tokius veiksmus, reikia gerai pasiruošti.
Nuobodžiausia darbo dalis – protokolų pildymas, ataskaitų rašymas ir pan.
Kokios mokyklos disciplinos dabar labiausiai praverčia jūsų darbe?
Dabar negalėčiau išskirti vienos svarbiausios disciplinos, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą, daugiausia praverčia loginis mąstymas, kurį lavina tikslieji mokslai, tokie kaip matematika, informatika, fizika. Taip pat reikalingi bendravimo įgūdžiai, kuriuos ugdo tiek gimtosios, tiek kitų kalbų mokymasis. Mano nuomone, kiekviena gerai išmokta pamoka suteikia naudos, juk kaip sakoma: „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.“ (juokiasi).
Realybėje situacija yra visiškai kitokia nei rodoma filmuose ar serialuose. Įvairiausiomis priemonėmis ir būdais yra bandoma išvengti ginklo panaudojimo. Policijos pareigūnui tarnybinis šaunamasis ginklas yra tik kaip išimtinė priemonė, kai kiti koviniai veiksmai yra nebeveiksmingi.
Išskyrus šaudymo pratybas ir įskaitų laikymą, tarnybinio šaunamojo ginklo panaudoti pačiam neteko ir labai tikiuosi, jog neteks ir ateityje.
Papasakokite apie didžiausius savo iššūkius darbe?
Nemažai ikiteisminių tyrimų yra savotiški iššūkiai, kadangi reikia nepasiduoti provokacijoms, saugotis melo pinklių ir tinkamai, objektyviai bei nešališkai vykdyti ikiteisminį tyrimą. Dažnai meluoja ne tik įtariamieji, bet ir nukentėjusieji bei liudytojai, kartais net labai įtikinamai. Būna net tokių atvejų, kai atlikus ikiteisminį tyrimą, į policiją kreipęsis nukentėjęs asmuo tampa įtariamuoju.
Ar teisybė, kad pareigūnas turi būti geras psichologas? Kokios dar būtinos savybės policijos pareigūnui?
Manau, kad policijos pareigūnas turi būti tikrai geras psichologas, nes svarbu ne tik išklausyti ir nuraminti asmenį, bet ir įžvelgti, ką jis iš tiesų galvoja, ir patarti, kaip priimti tinkamą ir – svarbiausia – teisingą sprendimą.
Labai svarbus yra žmogaus kūno kalbos sekimas – stebėti, kaip jis reaguoja, kokie kūno judesiai, veido išraiška, žvilgsnis ir kita. Manau, policijos pareigūno darbe visos savybės yra labai svarbios. Kiekvienas policijos pareigūnas turi logiškai mąstyti, būti įžvalgus, pastabus, doras, sąžiningas, supratingas, ryžtingas, teisingas. Trumpai tariant – policininkas turi būti tiesiog geras žmogus.
Ką mėgstate veikti nedarbo metu?
Kadangi neturiu vieno išskirtinio hobio, todėl dažniausiai sportuoju, keliauju, dalyvauju renginiuose, domiuosi automobiliais ar susitinku su draugais.
Trys geriausi filmai apie policininkus?
Išgirdus šį klausimą, galvoje iškart sukasi: „Puikybė ir Garbė“ (ang. „Pride and Glory“), „Išbandymų diena“ (ang. „Training day“) ir „Nakties klajūnai“ (ang. „Street kings“). Tai tikrai puikūs filmai. Kalbant apie serialus, įdomiausi yra „CSI: N.Y.“, „CSI: Las Vegas“, „CSI: Miami“, „Melo teorija“, taip pat jau senokai rodomas serialas „Kobra 11“.
Lietuvos policija dalyvauja „Kam to reikia?!“ projekte. Ar pats planuojate moksleiviams vesti pamoką? Apie ką ji būtų?
Vesti pamoką būtų tikrai įdomi patirtis. Galėčiau papasakoti apie policijos darbą ir jo subtilybes. Pavyzdžiui, galėtumėme imituoti tam tikras nusikalstamas veikas ir paskui bendromis jėgomis bandyti jas atskleisti bei ištirti.
„Kam to reikia?!“ – tai gyvosios teorijos pamokos, kuriose įvairių sričių specialistai padeda moksleiviams suprasti, kaip mokykloje įgyjamos žinios praverčia realiame gyvenime, susipažinti su įvairiomis profesijomis, išbandyti naujausias technologijas ir dalyvauti kūrybiškumą skatinančiuose užsiėmimuose.