Rusų tautinė mažuma solidarizuojasi su lenkais dėl Švietimo įstatymo

Per Šiauliuose įvykusį Lietuvoje gyvenančių rusų suvažiavimą priimta rezoliucija, kuria išreikškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos lenkų tautine mažuma, reikalaujančia atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.

„Konferencijos dalyviai visiškai solidarizuojasi su Lietuvos lenkų bendruomene, reikalaujančia atšaukti priimtas (Švietimo įstatymo - DELFI) pataisas, smerkia pastangas įkalti pleištą į Lietuvos lenkų ir rusų bendruomenių santykius, pareiškia savo vieningumą su Lietuvos lenkais, siekiant ginti teisėtą vaikų teisę įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba, kviečia rusus, lenkus ir kitų tautybių žmones aktyviau dalyvauti saugant Europos Sąjungos tautų etnokultūrinę tapatybę“, - dėstoma rezoliucijoje.

Rusų tautybės žmonės rezoliucijoje teigia, jog patirtis rodo, kad šiuo metu šalyje veikiančios rusų ir lenkų mokyklos suteikia kokybišką išsilavinimą, be to, norintys tėvai gali savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas, todėl priimti įstatymo pakeitimai yra nereikalingi.

Rezoliucija „Vienybėje mūsų jėga“ priimta per konferenciją „Rusų kultūrinio ir istorinio paveldo Lietuvoje vaidmuo bei jo išsaugojimo galimybės“. Šią konferenciją organizavo Šiaulių rusų kultūros centras ir Lietuvos respublikinė rusų tėvynainių taryba, pastaroji teikė rezoliucijos projektą.

Norėtų mažiau bendradarbiavimo su lenkais

„Po kiekvienos konferencijos yra priimamos rezoliucijos, vienintelis dalykas, kuris man nelabai patiko, kad šios rezoliucijos dauguma punktų akcentuoja būtinybę Lietuvos rusų diasporai politiniu lygmeniu konsoliduotis su lenkų diaspora ir už savo interesus kovoti kartu. Manau, kad mūsų interesai yra visų tautinių mažumų interesai, rusų mokyklose mokosi ir totoriai, ir gruzinai, ir lenkai, ir žydai, ir kitų tautybių atstovai, kuriems yra aktuali ši rezoliucija.

Jei mes ją orientuosime į Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kuri mus kaip ir įtraukia į balsavimą už jų sąrašą, man atrodo, kad mes turime mus atstovaujančių rusų partijų ir labai apgailestauju, kad šiame renginyje dalyvauja tik Lietuvos rusų sąjungos atstovai ir nieko nėra iš Rusų aljanso vadovų.

Jei jau čia renkasi rusų tėvynainiai ir rusų diaspora, manau, ir ši partija galėjo atvykti. Juo labiau, kad rezoliucijoje skiriama tiek daug dėmesio jų konsolidacijai su Lietuvos lenkų bendruomene“, - dėsto Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos vadovė ir Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorė Tatjana Michniova.

Ji teigia, kad Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinė taryba buvo pateikusi savo pasiūlymą pakeisti rezoliucijos tekstą taip, kad jame būtų skiriama mažiau dėmesio bendradarbiavimui su lenkų tautine mažuma, tačiau į jį neatsižvelgta.

Suvažiavimo atmosfera - draugiška

Per konferenciją daugiausiai dėmesio skirta tam, kad tautinės mažumos kol kas nepakankamai kovoja už savo teises ir ne visada yra solidarios, kai šalyje yra priimami ir jiems aktualūs sprendimai.

Dalyviai buvo raginami aktyviau reikšti savo nuomonę ir dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Pranešėjų pasisakymai koncentravosi ties tuo, kad Lietuvoje turi būti išsaugotas istorinis ir kultūrinis paveldas, prie kurio prisidėjo ir rusų tautybės žmonės.

Renginio atmosfera – draugiška, nepaisant to, kad kai kai kurie pranešėjai nevengė kritikos Lietuvos švietimo politikai.

Lietuvos lenkai ne kartą yra išdėstę savo poziciją, jog Lietuvos Švietimo įstatymas diskriminuoja tautinių mažumų moksleivius ir kelis kartus ragino jį keisti.

Pagal pernai pavasarį atnaujintą Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.