VIKT tinklo paslaugomis jau naudojasi Seimas, Vyriausybė, visos ministerijos ir departamentai, apskričių administracijos, dalis savivaldybių. Prie VIKT tinklo nuolat veikiančiomis skirtinėmis ryšio linijomis prijungta daugiau kaip 300 abonentų. Apie 3 tūkst. vartotojų prisijungimui prie tinklo naudojasi komutuojamomis telefono linijomis ("dial-up"). Interneto paslaugos teikiamos 6 Mb/s (megabitų per sekundę) greitaveikos kanalu per "Lietuvos telekomą" ir "Omnitel".
Strateginis VIKT projekto tikslas - šalies mastu sukurti techninę ir organizacinę duomenų perdavimo infrastruktūrą, reikalingą valstybės institucijoms informacinių sistemų (kai sistemą naudojantys subjektai išsidėstę plačioje teritorijoje) vystymui.
Siekiant šio tikslo, naudojant bendrovių "Lietuvos energija", "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos radijo ir televizijos centras", Vidaus reikalų ministerijos bei įmonės "Infostruktūra" laisvus telekomunikacijų išteklius, planuojama sukurti telekomunikacijų tinklą, kuris tenkintų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų poreikius, o vėliau galėtų sudaryti konkurenciją šioje rinkoje dabar dominuojančiam operatoriui "Lietuvos telekomas", pateikiant telekomunikacijų rinkai analogiškas ir naujas paslaugas.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Pečiūra BNS sakė, kad valstybės institucijų kompiuterių tinklai, analogiški VIKT, veikia Latvijoje, Estijoje bei kitose šalyse.
"Tai rodo, kad valstybės mato įvairiapusę naudą diegdamos ir naudodamos tokius tinklus. Lietuvoje integravus valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvus resursus, bus efektyviai išnaudojama jau esama infrastruktūra, taupomos valstybės lėšos, valstybinės institucijos galės efektyviau keistis informacija, tai sudarytų puikias prielaidas sparčiau įgyvendinti elektroninės vyriausybės idėjas praktikoje", - sakė L.Pečiūra.
Anot jo, kitas labai svarbus aspektas yra duomenų apsauga. VIKT tinklas, kurio savininkas yra valstybė, leidžia patikimiau saugoti informaciją, išvengti nemalonių ryšio paslaugų nutraukimo dėl sutrikusių atsiskaitymų. Be to, paslaugų kainas nustato pati valstybė, taip valstybinės institucijos yra apsaugomos nuo telekomunikacijų rinkos diktuojamų sąlygų.
"Šiandien keliamas uždavinys - šalies mastu sukurti patikimą techninę ir organizacinę duomenų perdavimo infrastruktūrą, reikalingą valstybės institucijoms informacinių sistemų vystymui", - sakė L.Pečiūra.
Pastaruoju metu "Lietuvos energija" ir "Lietuvos geležinkeliai" nutiesė apie 700 kilometrų ir planuoja nutiesti dar 900 kilometrų optinių kabelių. Šių metų pradžioje jau egzistavo 270 kilometrų "Lietuvos geležinkelių" optinio ryšio linijų ir 427 kilometrai "Lietuvos energijos" optinio ryšio linijų. Planuojama, kad 2001-2003 metais "Lietuvos geležinkeliai" įrengs dar 513 kilometrų, o "Lietuvos energija" - dar 980 kilometrų optinio ryšio linijų.
"Lietuvos radijo ir televizijos centras" kitais metais planuoja įdiegti 900 kilometrų ilgio skaitmeninių radijo relinių linijų žiedą, kurio pagrindinę žiedo resursų dalį užims televizijos programų perdavimas. Duomenų perdavimui planuojama skirti 34 Mb/s (megabitus per sekundę). Prieigai prie skaitmeninio žiedo resursų planuojama naudoti bevielį ryšį 3,5 GHz (gigahercų) ir 10 (26) GHz dažnių ruože.
Vidaus reikalų ministerija visuose miestuose ir rajonų policijos komisariatuose yra instaliavusi žinybines telefonų stoteles (PBX), kurios gali būti išplėstos ir prie kurių gali būti prijungti valstybinių įstaigų telefono abonentai.
"Lietuvos geležinkeliai" kuria žinybinį fiksuotos telefonijos tinklą, kuris turi perteklinių resursų (numerių). Vilniuje yra 25 tūkst. numerių telefonų stotis, kurioje užimta tik 3 tūkst. numerių. Numatyta, kad kiekvienoje geležinkelio stotyje taip pat bus PBX, prie kurių bus galima jungti šalia stočių esančias įstaigas ir įmones.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto teigimu, integravus valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvus resursus, bus efektyviai naudojama esama infrastruktūra, taupomos valstybės lėšos. Apytikriais skaičiavimais, Lietuvos valstybinės institucijos per metus "Lietuvos telekomui" už ryšio paslaugas sumoka daugiau kaip 22 mln. litų. Įmonė "Infostruktūra" per metus "Lietuvos telekomui" už VIKT tinklo nuomojamas ryšio linijas sumoka dar apie 3 mln. litų.
Manoma, kad jei sukūrus Valstybinį duomenų perdavimo tinklą pradžioje būtų atsisakyta dalies "Lietuvos telekomo" dabartinių paslaugų valstybinėms institucijoms, į metus tai sudarytų 12,5 mln. litų. Kadangi tas pačias paslaugas naujasis Valstybinis duomenų perdavimo tinklas tiektų trečdaliu pigiau, metinė ekonomija būtų apie 4 mln. litų. Perėmus 75 proc. teikiamų "Lietuvos telekomo" paslaugų, metinė ekonomija valstybiniame sektoriuje būtų 6 mln. litų.
Kitais metais planuojama panaudojant Lietuvos energijos optinio ryšio linijas, instaliuoti komunikacinę įrangą ir įrengti ne mažiau kaip 155 Mb/s (megabitų per sekundę) greitaveikos duomenų perdavimo magistralę Vilnius - Kaunas - Klaipėda - Šiauliai, o taip pat sujungti naujai įrengtą magistralę su VIKT tinklo komunikacijų mazgais.
2001-2004 metais planuojama įsigyti ir įdiegti techninę ir programinę įrangą, leidžiančią atlikti duomenų srautų analizę, srautų reguliavimą pagal IP adresus ir protokolus, nustatyti prioritetus, vykdyti perduodamų duomenų apskaitą ir ataskaitų generavimą. Ketinama įsigyti ir įdiegti saugių privačių tinklų kūrimo techninę ir programinę įrangą, kuri leis pilnai užtikrinti internetu ir VIKT tinklu perduodamų duomenų saugumą ir sumažinti duomenų perdavimo išlaidas iš valstybės biudžeto finansuojamose įstaigose.
Ši technologija leis Valstybės iždo informacinės sistemos duomenis perduoti VIKT tinklu. Kadangi prie VIKT yra prijungtos praktiškai visos svarbiausios valstybės institucijos (ministerijos, departamentai, apskričių administracijos), jos galės naudoti šį tinklą Iždo informacinės sistemos duomenų perdavimui ir atsisakyti mokėjimų "Omnitel" už šios informacinės sistemos duomenų perdavimą. Preliminariniais skaičiavimais, būtų sutaupoma per 300 tūkst. litų biudžeto lėšų per metus.
2001-2004 metais panaudojant optinius kabelius, taip pat bus sukurtas aukštos greitaveikos (1 Gb/s) tinklo segmentas Vilniuje, kuris sujungs Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybės kanceliariją ir ministerijas. Tinklo segmentas leis perduoti ne tik duomenis, bet taip pat ir vaizdą bei balsą.
VIKT tinkle bus įdiegta technologija, kuri leis įjungti valstybės institucijų telefonų aparatus į VIKT tinklą ir naudojant interneto protokolą kalbėtis tarpusavyje su visomis institucijomis, esančiomis VIKT tinkle be jokio mokesčio už pokalbius.