Praėjus daugiau kaip mėnesiui po teroristinių išpuolių JAV, daugelis užsienio apžvalgininkų ir akademinės visuomenės atstovų atkreipia dėmesį į fundamentalistinio terorizmo (visų pirma musulmoniško, tačiau nemažiau ir krikščioniško, judėjiško ir nacionalistinio) modernumą ir santykinį Vakarų politinių sistemų anachronizmą.
Tai akivaizdžiai atskleidžia esminių Osamos bin Ladeno terorizmo ypatybių palyginimas su JAV bei Europos atsako į teroro išpuolius pobūdžiu.
Ispanijos dienraštyje "El Mundo" išspausdintame Ovjedo universiteto profesoriaus Holmo-Detlevo Koehlerio straipsnyje teigiama, jog O.bin Ladeno teroras yra postmodernus tiek socialiniu (radikalūs džihado judėjimai visame pasaulyje) ir organizaciniu (pasaulinis tinklas, grindžiamas veiksmingu mafijos, sukilėlių grupuočių, valdančiųjų dinastijų ir kultūrinių draugijų veiklos koordinavimu) pobūdžiu, tiek savo taikiniais (kapitalizmo ir Vakarų kultūros simboliai).
O.bin Ladeno teroras yra nukreiptas ne prieš realias galias, o prieš simbolius. Pasaulio prekybos centras (PPC) nebuvo koks galingas informacinių technologijų koncernas ar strateginė karinė bazė, tačiau simbolizavo globalaus kapitalizmo galybę.
"Teroristai taikėsi į PPC kaip į kapitalizmo simbolį ir į Pentagoną kaip į JAV karinės galios simbolį", - Vokietijos savaitraščiui "Die Zeit" sakė žymus amerikiečių politologas Samuelis P.Huntingtonas.
Kaip straipsnyje "El Mundo" rašo lenkų kilmės rašytojas Marekas Halteris, teroro aktai buvo demonstratyvus protestas prieš Vakarų vertybes ir gerovę. Pasak jo, O.bin Ladenas kur kas geriau negu JAV prezidentas George’as W.Bushas supranta, kad postmodernistiniu požiūriu simboliai nepalyginamai pranoksta karinę galią.
Simbolinė teroro išpuolių reikšmė ypač akivaizdi ekonominiu požiūriu. Pasak Niujorko Bingemtono universiteto politinės etikos profesoriaus Jameso Petraso, PPC sugriovimas turėjo didžiulį simbolinį poveikį investuotojams. Šis įvykis sudrebino JAV nepažeidžiamumo įvaizdį ir parodė, jog vienintelė supervalstybė nėra visiškai apsaugota nuo netikėtų išpuolių.
Teroristų grupės neveikia vakuume
JAV Johno Hopkinso universiteto tarptautinės ekonomikos profesorius Francis Fukuyama straipsnyje "Suvienyta valstybė", kurį jis išspausdino dienraštyje "Financial Times", pabrėžia psichologinį teroro aktų poveikį.
"Nuo pat Perl Harboro laikų JAV neturėjo tokio priešo, kuris galėtų kėsintis į amerikiečius pačioje šalyje. - rašo F.Fukuyama. - Vašingtone nėra žuvę tiek žmonių nuo 1812 metų, kai britų kariuomenė apšaudė Baltuosius rūmus".
Kaip teigia H.D.Koehleris, O.bin Ladeno karinė ir finansinė organizacija "Al Qaeda" ("Bazė") funkcionuoja kaip tinklas. Anot jo, ji tobulai atspindi Pentagono kurtą vadovavimo šalies gynybai sistemą tradicinio karinio antpuolio atveju: organizacijos atskiros kuopelės tebeveikia net ir tada, kai yra likviduojamas jų vadovavimo centras.
"El Mundo" apžvalgininkas Alfonso Rojo viename savo straipsnių rašo, jog vargu ar teroras būtų tapęs toks grėsmingas be valstybių paramos. Pasak jo, teroristų grupės neveikia vakuume - joms reikalingos bazės, treniruočių stovyklos, einamosios sąskaitos, komunikacijos priemonės, pasai ir netgi kredito kortelės.
A.Rojo teigimu, "Al Qaeda" pinigai cirkuliuoja tarptautinės finansinės sistemos venomis, neaplenkdami net JAV bankų.
Anot S.P.Huntingtono, "Al Qaedai" yra vadovaujama naudojantis globaliomis komunikacinėmis technologijomis, kurios pastaraisiais metais tapo daugeliui prieinamomis.
Amerikiečių politologas Chalmersas Johnsonas straipsnyje Vokietijos savaitraštyje "Der Spiegel", kuriame jis analizuoja JAV politiką Afganistano atžvilgiu, mini "bumerango efektą".
Pasak jo, šaltojo karo metu Vašingtonas rėmė musulmonų fundamentalistus, devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kovojusių su Sovietų Sąjungos remtu Afganistano režimu, apmokė ir aprūpino įvairia ginkluote dešimtis tūkstančių mudžahidų, kurie dabar tapo didžiausiais JAV priešais.
Anot Ch.Johnsono, ironiška, kad būtent CŽV, tuo metu rėmusi O.bin Ladeną, išmokė islamo teroristus, kaip naudoti naujausias technologijas bei kaip nuo jų apsiginti.
O.bin Ladeno postmodernumą H.D.Koehleris grindžia tuo, kad jo galia yra ne reali, o simbolinė. Pasak profesoriaus, tai jam suteikia didžiulį pranašumą prieš G.W.Bushą, kuris remiasi materialiomis galiomis.
Pranašumą, anot H.D.Koehlerio, lemia tai, kad fiziškai sunaikindamas O.bin Ladeną tradicinėmis karinėmis priemonėmis, G.W.Bushas gali tik padidinti šio labiausiai pasaulyje ieškomo teroristo simbolinę galią, pakelti jam ištikimų kovotojų dvasią ir konsoliduoti jo pasaulinį terorizmo tinklą. Mokslininko įsitikinimu, klausimas, ar O.bin Ladenas yra gyvas, ar miręs, XXI amžiuje prarado bet kokią reikšmę jo galios atžvilgiu.
Norėdamas įveikti postmodernųjį O.bin Ladeną, G.W.Bushas mobilizuoja praėjusio amžiaus karuose naudotas konvencines karines pajėgas. Tačiau terorizmas nėra toks materialus reiškinys, kaip kokia sukilėlių grupuotė ar karinė bazė.
"Terorizmas yra psichologinis, religinis, ekonominis, edukacinis ir politinis reiškinys", - savo straipsnyje dienraštyje "El Mundo" teigia Madrido autonominio universiteto tarptautinių santykių profesorius Augusto Zamora. Pasak profesoriaus, jo atsiradimą skatina tokios problemos, kaip skurdas, nelygybė ir nesibaigiantys konfliktai, kamuojantys trečiojo pasaulio tautas.
G.W.Bushas galėtų daug ko pasimokyti iš savo pirmtako Billo Clintono pradėto karo prieš narkotikų prekeivius. Pasak A.Zamoros, nepaisant milijonų dolerių, skirtų kovai su Kolumbijos narkotikų karteliais, šios šalies karinių pajėgų modernizavimui bei JAV sienų apsaugos sustiprinimui, kasmet į JAV rinką patenka šimtai kilogramų kokaino.
Rugsėjo 11 diena parodė, jog F.Fukuyamos minimos tokios vadinamosios asimetrinės grėsmės valstybės saugumui, kaip teroro aktai, tapo "simetrinėmis". Pasak mokslininko, pirmą kartą istorijoje JAV priešininkai, atsakydami į JAV veiksmus, tapo pajėgūs suduoti tiesioginį smūgį šios šalies piliečiams.
A.Zamora rašo, jog "asimetrinio" konflikto atveju, tai yra, kai konfliktuojančių pusių jėgos yra nelygios, silpnesnioji pusė stengiasi išplėsti konflikto geografiją, taip padidindama savo pasipriešinimo galimybes.
Todėl, pasak A.Zamoros, savo "nepostmoderniu" žygiu prieš teroristus G.W.Bushas rizikuoja išplėsti konflikto mastą ir sukelti pasaulinę terorizmo bangą, kuri nukryptų prieš krikščioniškus ir judėjiškus simbolius, kultūros paminklus, Vakarų turistus bei transnacionalines kompanijas.
Karas tik padidins civilių asmenų žūties mastą, pilietinių konfliktų ir miestų riaušių grėsmę, taip pat išprovokuos rasistinį terorą, nukreiptą prieš arabus ir musulmonus imigrantus Vakarų šalyse. Jau nekalbant apie žalą tarptautinei prekybai, jis taip pat paskatins nelegalų prekių ir ginklų gabenimą bei sukels visuotinį politinį ir ekonominį nestabilumą.
H.D.Koehlerio manymu, G.W.Bushas dėl savo anachroniškumo rizikuoja pralaimėti karą O.bin Ladenui.
Tikslas - įsukti smurto spiralę
Dienraščio "El Mundo" apžvalgininkas Casimiro Garcia-Abadillo teigia, jog vienas iš teroristų tikslų yra įsukti smurto spiralę.
Valstybė, griebdamasi aklo keršto už teroro aktus, gali tik išprovokuoti naują smurto bangą. Anot C.Garcia-Abadillo, valstybei pradėjus karą su teroristais, nauji išpuoliai bus teisinami kaip kontratkirtis valdžiai.
Pasak tarptautinių santykių profesorių Roberto Pape ir Chaimo Kaufmanno, kurie dienraštyje "The New York Times" išspausdintame straipsnyje remiasi panašiais argumentais, jeigu JAV užsimos kariauti su visomis teroristines organizacijas remiančiomis šalimis, tai didžiuliai žuvusių civilių asmenų skaičiai sukels neigiamą ir netgi priešišką arabų šalių reakciją. Tokiu atveju naftos kainų kilimas ir pasaulinės ekonomikos recesija taptų neišvengiami.
Neįmanoma kariauti su teroristais įprastam karui skirtais ginklais ir laikytis įprastinio karo strategijos. Niujorko universiteto profesorius Eduardo Subiratsas dienraštyje "El Mundo" teigia, jog teroristai, sugriovę PPC ir dalį Pentagono, galėjo gimti Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Niujorke, jų logistikos centrai galėjo būti Kanadoje ar Vokietijoje, jie patys galėjo treniruotis Kolumbijos ar Afganistano stovyklose, o lėktuvo valdymo įgūdžius gauti JAV.
Anot profesoriaus, teroristų finansavimo centrai gali būti bet kur, o jų pajamų šaltiniai yra prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis.
Pasak H.D.Koehlerio, jeigu nenorime, kad tokie teroro išpuoliai, kaip rugsėjo 11-osios atakos Amerikoje, pasikartotų, turime plėtoti antiteroristinę politiką, pagrįstą tarptautiniu solidarumu ir bendradarbiavimu, įgyvendinti tarptautinių institucijų reformas, kurios leistų sukurti lankstesnį daugiapolį tarptautinį režimą, taip pat stengtis visapusiškiau integruoti pabėgėlius ir imigrantus bei mažinti tarpkultūrinius prieštaravimus.
G.W.Bushas stokoja postmodernios savimonės
"Ruošdamiesi duoti atkirtį į teroro aktus Niujorke ir Vašingtone, negalime jų lyginti su Perl Harboru, kurio subombardavimu prasidėjęs JAV karas su Japonija baigėsi atominiu Hirošimos ir Nagasakio holokaustu", - savo straipsnyje, pavadintame "Globalus karas veido neturi", teigia E.Subiratsas.
Pasak jo, krizė, su kuria susidūrė amerikiečiai, yra dalis gilesnės krizės, apėmusios visą pasaulinę civilizaciją, kurios išlikimas kelia daug ekologinių, ekonominių ir politinių klausimų.
Tai, kad G.W.Bushas stokoja postmodernios savimonės, rodo jo administracijos politika ekologijos, gynybos ir kitose srityse. E.Subiratsas mini tokių globalių problemų, kaip pasaulinis atšilimas ir aplinkos tarša, ignoravimą, pasitraukimą iš šių metų rugsėjo pradžioje Pietų Afrikos Respublikos mieste Durbane vykusios JT konferencijos rasizmo klausimais bei priešraketinės gynybos sistemos projekto - antrų "žvaigždžių karų" - įgyvendinimą, kuris gali baigtis nusiginklavimo susitarimų sulaužymu ir sukelti naujas ginklavimosi lenktynes.
"Reikia tikėtis, jog po šių išpuolių JAV tapo kitokia, vieningesne ir išmintingesne šalimi, tapo šalimi, kuriai yra daug svarbesnė sąjungininkių parama, ypač kovojant su tarptautiniu terorizmu. Galbūt galingiausia pasaulio valstybė bus normalesnė ir sukalbamesnė šalis, galbūt ji įsitikins, jog viena pati nebegali lemti pasaulio raidos ir labiau atsižvelgs į kitų interesus bei savo pažeidžiamumą", - savo straipsnį "Financial Times" užbaigia F.Fukuyama.
Pirmasis postmodernusis karas turi mažai ką bendra su ankstesniais karais. Kaip teigia JAV istorikas Stanley Payne'as, tai karas su terorizmu, su fanatišku ir beveik nematomu priešu.
Todėl, pasak jo, politikams ir politologams teks iš naujo gilintis į karinius bei etinius įprastinių karinių pajėgų efektyvumo ir "švaraus karo" klausimus.