Anksčiau teismas buvo paskelbęs, kad bylą nagrinės viešai, nes ji „yra įgavusį didelį rezonansinį pobūdį, tad visuomenės interesas stebėti ir žinoti apie vykstantį procesą šioje byloje yra akivaizdus“.
Į teismo posėdį ketvirtadienio rytą atvyko A. Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė bei tėvai Aldona ir Aleksandras Ūsai, jų advokatas Adomas Liutvinskas, Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas.
Teismas taip pat žada apklausti atvykusius pedofilijos skandalą į viešumą iškėlusio Drąsiaus Kedžio tėvus – Laimutę Kedienę ir Vytautą Andrių Kedį bei kaimynes Danutę Degutienę ir Olgą Girdauskienę.
Stebėti proceso atvyko ir keliolika Kedžius palaikančių vyresnio amžiaus žmonių bei kelios teisės studentės.
Kaimynės liudijo apie mergaitės pasakojimus
Kedžių kaimynė D. Degutienė teisme prisipažino, kad apie galimai mažametės patirtą seksualinę prievartą pirmiausiai sužinojo iš L. Kedienės, vėliau apie tai Kedžių namuose jai pasakojo ir pati mažametė. „Man gėda pasakoti“, – nelabai norėdama atkartoti mažylės žodžius kalbėjo D. Degutienė.
„Mergaitė tai neišgalvos, kodėl ant mano sūnaus nesakė, o kodėl sakė ant Ūso“, – teisme tvirtino liudytoja, kurią pareigūnai apklausė tik 2009-ųjų rugsėjį, nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-ųjų lapkritį. Duodama parodymus Kedžių kaimynė sakė, jog mergaitė pirmą kartą apie tai, kaip ją esą „laižė“, papasakojo 2008-ųjų vasarą, tačiau dėl to į pareigūnus nesikreipė – esą tai ne jos šeimos reikalas.
„Aš jos neklausiau, ji pati pradėjo man pasakoti ir rodyti“, – teigė D. Degutienė, pažymėjusi, jog mergaitė būdavo drovi ir kalbėjo tik apie A. Ūsą.
Gerokai atviriau teisme kalbėjo kita kaimynė Olga Girdauskienė. Ji teigė, kad retkarčiais padėdavo Kedžiams – mergaitę pasiimdavo į savo namus. Kaimynės teigimu, mergaitė esą niekada nesiilgėdavo savo motinos, o kartą jos net esą prašiusi, kad ši būtų jos mama.
Moters teigimu, mergaitė pasakodavo apie A. Ūsą, teigdama, jog jis yra negeras, o vėliau jau ir ėmęs sakyti, kad šis ją esą „laižo“.
„Ji viską sako konkrečiai – to, kad papasakotų, ko nebuvo, nė vieną kartą nepastebėjau“, – teigė O. Girdauskienė, prisipažinusi, jog mergaitę yra fotografavusi, kai ši demonstruodama bandė atpasakoti A. Ūso veiksmus.
„Ji mėgdavo man papasakoti, nes manydavo, kad yra mano draugė“, – patikino moteris.
„Vieną dieną ji man sakė: ar tu žinai, kad Andrius turi draugus – Joną ir Aidą, – kalbėjo liudytoja. – Ji sakė, kad atvažiuoja Aidas ir mama mane atiduoda. Mergaitė teigė, kad Jonas yra baltas, Andrius – storas, o Aidas – pats gražiausias, su juo atvažiuojame iki parduotuvės, paliekame mašiną ir einame į butą, ten gerai, nes yra kilimas“.
Liudytoja ne kartą kartojo, kad mergaitė esą anksčiau niekada nenorėdavo būti su mama, nenori su ja matytis ir dabar. „Ji per prievartą sako žodį mama, sakydavo, kad neisiu pas mamą į pasimatymą, pas mamą eisiu po dešimt metų“, – teigė O. Girdauskienė.
D. Kedžio tėvas: man buvo bjauru
D. Kedžio tėvas teisme teigė, kad A. Ūsą yra matęs ne tik savo, bet ir L. Stankūnaitės namuose – jis prisistatydavo tuomečio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano padėjėju vaiko teisių klausimais.
V. A. Kedys sakė, kad jo sūnus su L. Stankūnaite pragyveno „nepilnai dvejus metus“, o mergaitė „praktiškai nuo gimimo“ augo jo namuose su tėvu. Vėliau jų keliai išsiskyrė – esą L. Stankūnaitė buvo neištikima, šlaistėsi po naktinius klubus.
„Kai jie išsiskyrė, mergaitė pas L. Stankūnaitę truputį pagyveno, paskui ji ją atidavė savaitinį darželį, mano sūnui pagailo, sako, reikia važiuoti ir parsivežti, auginti namie – mergaitė gal mėnesį ar daugiau gyveno tam savaitiniame darželyje, – kalbėjo jis. – Paskui sūnus ją parsivežė namo, o kai L. Stankūnaitė mergaitės nerado darželyje, atvažiavo pas mus į namus, mane su žmona dar negerais žodžiais išvadino. Ir kaip išėjo, tai penkis mėnesius neatėjo mergaitės aplankyti“.
Vyras teigė, kad vėliau L. Stankūnaitė atsisakė savo dukros.
„Kartą, kai ją nuvežiau prie tėvų namų, ji man sakė: žinai, aš jos neauginsiu – neturiu sąlygų, man sunku, – prisiminė D. Kedžio tėvas. – Paskui teismas pripažino, kad mes auginsim mergaitę, motina jos atsisakė – aš pats girdėjau jos ausimis, sakė, jūs pats auginkite ją“.
V. A. Kedys teigė, kad mergaitei nedraudė bendrauti su motina – ją asmeniškai nuveždavo pas L. Stankūnaitę ir jos tėvus. „Vežiau ją gal kokius 280 kartų“, – vyras patikino, kad kiekvieną kartą pasirašydavo, jog mergaitę priduoda arba pasiima.
„Kai kartą nuvažiavau pasiimti mergaitės, koridoriuje laukiau, tada manęs niekas nevedė į kambarį, – sakė liudytojas. – Kaip nekeista, mergaitė tada apsikabino mano koją ir verkė, diedukai, vežk mane namo, o tas vaiko teisių gynėjas tuo metu išėjo nuogas, vien su triusikais – kaip iš dangaus nukritęs. Va koks vaiko teisių gynėjas“.
Vyras tikino, kad tuo metu jo anūkėlei buvo maždaug 3 metukai. „Apie nuogą A. Ūsą net nesakiau sūnui, nenorėjau, kad jis nervintųsi“, – kalbėjo V. A. Kedys.
Apie „nuogą A. Ūsą“ liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbėjęs, nes esą niekas jo apie tai neklausė.
V. A. Kedys teisme taip pat tikino, kad mergaitė jam buvo pasakojusi, kaip ją „tepdavo, bučiuodavo, laižydavo“. „O paskui kuo toliau, tuo gražiau pasakodavo“, – teigė jis.
„Mergaitė sakė, kad ją laižo, tepa kremu kažkokiu, čia net ir bjauru pasakoti, kad atseit ateidavo Jonas, Andrius ir Aidas ir ten užsiiminėdavo negerais dalykais – išsirengdavo nuogi, sysalus savo tampo“, – teigė V. A. Kedys.
Vyras tikino, kad jis nedrįsdavo apie „tai“ klausinėti savo anūkės. „Man bjauru buvo klausti, girdėjau, kaip šnekėjo, kaip bendravo šeimos nariai, bet aš asmeniškai klausimų neužduodavau, kartą mergaitei sakiau, jeigu tu nori gyventi su motina, tai važiuok ir pas ją gyvenk, o ji man sakė: dieduk, jeigu tu nori, kad tau į burną sysalą kištų, tai tu ir važiuok pas L. Stankūnaitę“, – sakė D. Kedžio tėvas.
V. A. Kedys teigė, kad anksčiau nežinojo, kas yra pedofilija. Kas tai yra, skaitydamas enciklopediją bandė išsiaiškinti ir jo sūnus D. Kedys, kuris netrukus kreipėsi į pareigūnus.
Pasak D. Kedžio tėvo, į jo pareiškimus niekas nekreipė dėmesio. „Tada jis sakė, kad reikia nufilmuoti, gal tada atkreips dėmesį, nes niekas nekreipė dėmesio – nei Seimo nariai, nei prokuratūra – pradedant nuo G. Ročienės, baigiant A. Valantinu“, – sakė jis.
L. Kedienė: L.Stankūnaitė ant kelių atsiklaupusi prašė leisti grįžti
D. Kedžio motina L. Kedienė teisme prisiminė, kad L. Stankūnaitė iš namų buvo išprašyta 2006-aisiais, per šv. Velykas.
„Tuo metu ji išvažiavo arba pas seserį, arba – tėvus, o praėjus dviem savaitėms atėjo į namus ir klaupėsi ant kelių, prašydama, kad Drąsius priimtų ją atgal, aišku, jis priėmė, bet neilgai ji užsibuvo“, – sakė L. Kedienė, pažymėjusi, jog atsikrausčiusi į Kedžių namus ji atrodė „kaip 25 metų, pagyvenusi, nes buvo stambi“.
„Dabar ji gražiau atrodo, kartą net kaimynė stebėjosi, kad Drąsius yra toks gražus vyras, o tokią seną pasiėmė“, – tvirtino ji.
L. Kedienė tikino, kad dukra L. Stankūnaitei esą nerūpėjo: „Ne jai reikėjo mergaitės, jos reikėjo kitiems asmenims“.
Mažametės močiutė prisiminė, kad apie galimai prievartaujamą anūkę sužinojo iš pačios mergaitės – iš pradžių ji ėmė seiliodamasi bučiuoti, laižyti, o vėliau prisipažino, kad jai taip esą daro Andrius.
Kai apie tai mergaitė papasakojo savo tėvui D. Kedžiui, šis esą iš karto išsiuntė SMS žinutę A. Ūsui, rašydamas, „ką tu, iškrypėli, išdarinėji su mano mergaite“.
„Mergaitė pasakojo labai baisiai – man buvo baisu klausinėti, jeigu su mažu vaiku taip daro... Ji pasakodavo, kaip jai gerklytę skaudą – man visą laiką į burną kiša sysalą...“ – sunkiai rinkdama žodžius teisme kalbėjo L. Kedienė, pažymėjusi, jog mergaitei iš pradžių buvo nedrąsu apie tai kalbėti.
„Tik pačiame gale ji pasakė, kad į burną sysalą kiša – jai buvo gėda pasakyti“, – L. Kedienė pažymėjo, jog mergaitė nėra linkusi fantazuoti ar kalbėti nesąmones. Moteris taip pat prisiminė, jog mergaitę motina esą taip pat versdavo meluoti, jog ji nebendraudavo su jokiais vyrais.
„Mama ją atvesdavo iki durų ir visą laiką jai sakydavo, jokių vyrų nebuvo, jokių vyrų nebuvo“, – teisme aiškino L. Kedienė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu pareigūnai būtų iš karto tyrę D. Kedžio pareiškimus dėl galimos pedofilijos, ši istorija būtų kitaip pasibaigusi.
„Sūnus matė, kad prokuratūra nieko nedaro, tik viską gesina, jeigu būtų ėmęsi, būtų užtekę trijų mėnesių ir visi būtų sveiki ir gyvi“, – pažymėjo ji.
Klaipėdos teismo sprendimas gali iš bylos pašalinti N.Venckienę
„Išmokti poteriai, – išklausęs liudytojų pasakojimus žurnalistams sakė A. Ūso tėvas, pažymėjęs, jog jie „kalbėjo žodis į žodį“. – Reikia kailį gelbėti, padai svyla, visa netiesa prieina liepto galą ir kaltininkai turės nukentėti“.
„Jokio konkretaus fakto, pagal ką teismas, mano nuomone, galėtų priimti sprendimą, neišgirdau“, – tikino A. Ūsas.
Kitas teismo posėdis byloje yra numatytas balandžio 19-ąją – jeigu Klaipėdos apygardos teismas paliks galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo mergaitė perduodama jos motinai, tuomet jos interesams tvirkinimo byloje turėtų atstovauti motina L. Stankūnaitė, o N. Venckienę teismas privalės iš proceso pašalinti.
Po savaitės teismas ketina apklausti ne tik L. Stankūnaitę, bet ir N. Venckienę ir dar keturias liudytojas. Dvi iš jų yra dalyvavusios mažametės mergaitės krikštynose, kai jos krikštatėviu tapo A. Ūsas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausė apie 200 liudytojų
Mažametės tvirkinimo byla nagrinėjama iš naujo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija, kurią sudarė penkiolika Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, savo neskundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Teismų praktiką formuojantis LAT mano, kad net po mirties nagrinėjant A. Ūso bylą bus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.
Vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėti teisme prašė A. Ūso artimieji ir D. Kedžio sesuo. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra buvo įsitikinusi, kad reabilitavimo procesas A. Ūso atžvilgiu negalimas.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“.
Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti poligrafu (melo detektoriumi).
Apie pedofiliją pirmasis prabilo D. Kedys, kuris vėliau, kaip įtariama, nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.