Spartus kompiuterinės įrangos vystymasis dramatiškai numuša kaštus ir naudingą modernių kompiuterių gyvavimo ciklą, sukurdamas pasaulinės reikšmės atliekų perdirbimo problemą.

Kompiuteriai nėra tik paprasta šiukšlė, jie gaminami naudojant tokias nuodingas medžiagas kaip grafitas, kadmis, gyvsidabris ir chromas, kurie gali patekti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis.

Vidutiniame asmeniniame kompiuteryje yra po 3-4 kg grafito (kad apsaugotų vartotoją nuo radiacijos) vien katodinių spindulių lempoje kineskope. Elektros grandinių plokštėse paprastai būna po kelis svarus kadmio, gyvsidabrio ir chromo. Visas paketas yra patalpintas į bromuotą, atsparų ugniai plastiką.

1998 buvo išmesta daugiau nei 20 milijonų kompiuterių, tačiau tik 11 procentų jų buvo perdirbta. Ekspertų nuomone reikalai gali tik pablogėti, nes kompiuteriai vis pinga, jų sparta didėja ir naudojimo laikas trumpėja.

Manoma, kad iki 2005 metų 350 milijonų mašinų nebetiks naudojimui ir mažiausiai 55 milijonai savo “gyvenimą” užbaigs šiukšlynuose.