Pasipiktinusi ir valdžios sprendimais nepatenkinta Prienų rajono Klebiškio kaimo bendruomenė svarsto galimybę kreiptis į teismą ir taip stabdyti mokyklų tinklo pertvarką. 2012–2015 m. vykdoma švietimo tinklo reforma bene skaudžiausiai smogs mažoms kaimo mokykloms, kurios dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir per didelių administravimo išlaidų bus uždarytos.

Klebiškyje vaikų nemažėja

Praėjusią savaitę į bendruomenės susirinkimą atėję Klebiškio kaimo žmonės liejo ne tik apmaudą, bet ir ašaras. Nuo kitų metų šioje mokykloje jau nebebus formuojamos devintos klasės, o pati mokykla taps kitos – Šilavoto – mokyklos padaliniu. Pedagogai nesuvokia, kam reikia tokių sprendimų. Mat pagal krašto statistiką, mokinių čia ne mažėja, o daugėja.

Prognozuojama, kad 2013 m. į Klebiškio pagrindinę mokyklą ateitų 10, 2014 m. – 11, 2015 m. – 9, o 2016 m. – 12 vaikų. Žmonės taip pat nerimauja, kad reorganizavus mokyklą išnyks ne tik ji, bet ir viso kaimo kultūros židinys. „Kai atsikėlėme gyventi į šią vietovę, pirmiausia žiūrėjome, ar čia yra mokykla. Dabar ji naikinama. Kartu su didesniais vaikais iš čia išeis ir mažieji, nes tėvai vaikus nori leisti į vieną, o ne į skirtingas mokyklas“, – vieni per kitus kalbėjo kaimo gyventojai.

Be ugdymo įstaigos neliks ir kaimo

Žmonės piktinosi, kad rajono valdžia neatsižvelgė ir į tai, jog vaikų vežiojimas į kitas mokyklas nemenkai patuštins visų pinigines. „Juk Klebiškio mokykla nėra visai maža kaimo mokyklėlė. Kodėl ją reikia reorganizuoti? Juk Prienų rajone jau būta pavydžių, kai uždarius mokyklą tiesiog sunaikinamas visas kaimas“, – piktinosi gyventojai. Anot Prienų rajono tarybos nario Jono Vilionio, pasisakančio už mokyklos išlikimą, visada daug paprasčiau kaimo mokyklą uždaryti nei bandyti ją išsaugoti. „Kaimo žmonėms greta jų esančios mokyklos yra labai svarbios ir reikalingos. Apmaudu, kad to nesupranta valdantieji“, – kalbėjo politikas.

Klebiškio mokyklos mokytojai nerimauja ir dėl savo ateities. „Visi žino, kad darbo netekusiems kaimo mokytojams valdžia pasiūlo darbus tik rajonų užkampiuose. Jei pedagogas atsisako tokio darbo, jis netenka teisės gauti išeitinę kompensaciją“, – pasakojo mokytojai.

Tiek tėvai, tiek mokytojai įžvelgia ir dar vieną problemą – vaikų saugumo. „Ar mažai vaikų Prienų rajone nusižudė? Ar mažai kalbama apie patyčias? Juk iš kaimo mokyklos į didelę miesto mokyklą atėjusiam vaikui pritapti yra labai sunku. Jie daug geriau ir saugiau jaučiasi būtent mažose mokyklose“, – atviravo vaikų tėvai.

Tiesos ieškos teisme

Dėl visų anksčiau minėtų priežasčių Klebiškio kaimo bendruomenė rimtai svarsto galimybę savo tiesą ginti teisme. Atrodo, jog tai – vienintelė galimybė sustabdyti kaimo mokyklos reorganizavimą. Beldimai į įvairių institucijų duris nebepadeda, todėl tik teismas gali sustabdyti Prienų rajono tarybos sprendimo vykdymą.

Žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie tai, kad naujoji švietimo tinklo pertvarka skaudžiausiai tvoja pirmiausia kaimo mokykloms. Todėl klebiškiečiai tikisi, jog jų pavyzdys įkvėps ir kitų šalies rajonų mažas kaimo mokyklas, padrąsins jų atstovus pasipriešinti žalingai šalies mokyklų pertvarkai.
Prienų rajono savivaldybė į šią problemą žvelgia kiek kitaip. Rajono švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas tikino, kad niekas mokyklos nesiruošia uždaryti, o tik reorganizuoti.

„Prienų rajone pertvarkoma ne tik ši mokykla, bet ir daugiau mokyklų. Aplink Klebiškį yra dar keturios mokyklos. Tiek daug jų šiame krašte nereikia. Yra, kaip yra: seniūnijose mažėja vaikų, todėl šalies savivaldybės priverstos pertvarkyti mokyklų tinklus“, – kalbėjo R.Zailskas. Tačiau jis pabrėžė, kad Klebiškio mokykloje liks žemesnės klasės. Taip bus suteikta galimybė patiems mažiausiems vaikams mokytis šalia namų, o ne važinėti į kitas mokyklas.

Teisingi ir racionalūs sprendimai

Kol kas nežinoma, kiek Lietuvos kaimo mokyklų palies ši reforma. Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą sulaukė skundų dėl mažų kaimo mokyklų uždarymo. Tačiau juos nagrinėję valdininkai neteisėtų veiksmų nenustatė. Apsilankius minėtose mokyklose paaiškėdavo, kad savivaldybės tvarkosi ir priima teisingus bei racionalius sprendimus.

„Poreikį pertvarkyti mokyklų tinklą subrandino kelios priežastys. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje įvyko didelių demografinių ir socialinių pokyčių. Mažėjant vaikų gimstamumui, tuštėja ir Lietuvos mokyklos. Per pastaruosius 9 metus mokinių sumažėjo apie 150 tūkst. Šiais mokslo metais mokinių skaičius nekito Trakų ir Šalčininkų savivaldybių mokyklose, o padidėjo tik Vilniuje“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidas Bacys. Anot jo, vykdant reformą siekiama, kad pradinės mokyklos liktų kuo arčiau vaikų namų, o aukštesniųjų klasių mokiniai būtų patogiai nuvežami į mokyklas. 

Visų išlaikyti negali

Anot viceministro, kaimo mokyklų mokiniams ugdyti skiriama gerokai daugiau lėšų nei didmiesčių mokiniams. Pavyzdžiui, Vilniaus mokinio krepšelį sudaro 

3 310 Lt, o kaimo – iki 9 tūkst. Lt. „Kaimo mokyklų klasėje mokytojas dažniausiai dirba su keliais vaikais, pradinėje klasėje gali būti tik vienas vaikas. O mieste dažnai klasę sudaro 27 mokiniai. Tačiau net ir su skirtingo „svorio“ krepšeliais neįmanoma išlaikyti dabartinio mokyklų skaičiaus. Valstybė neturi finansinių galimybių skirti dar daugiau lėšų kaimo mokykloms“, – teigė V.Bacys.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)