Įdomu tai, kad kitų metų biudžeto projekte kol kas nereorganizuotai tarybai numatyta skirti 319 tūkst. Lt, iš jų 107 tūkst. Lt - tik administracijos atlyginimams mokėti.
Tačiau, kaip atvirai dėsto ne vienas tarybos narys, institucija per pusantrų darbo metų nieko doro nenuveikė. Net nesugebėta priimti nė vieno bendro dokumento, išskyrus keletą tarybos vadovų pasirašytų sprendimų.
Tuo netruko įsitikinti ir “Veidas”. Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainėje praėjusią savaitę negalėjai rasti nė vieno dokumento, liudijančio apie kokią nors veiklą. Svetainės rubrikos: “Naujienos”, “Ataskaitos”, “Nutarimai”, “Programos”, “Veiklos kryptys”, “Istorija” - tuštut tuštutėlės. Radome tik 1999 m. rugsėjį Seimo priimtą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą bei tarybos nuostatus.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, gavęs tarybos praėjusių metų veiklos ataskaitą, įvertino ją kaip “niekinę”. Kultūros ministerija iki šiol nesugeba išreikalauti iš tarybos vadovų finansinės ataskaitos už išleistus biudžeto pinigus.
Netekę kantrybės vienas po kito iš tarybos pasitraukė garbūs ekspertai. Savo atstovą etnologą Libertą Klimką atšaukė Kraštotyros draugija, Vidą Šatkauskienę - Lietuvos liaudies kultūros centras, Birutę Kulnytę - Lietuvos nacionalinis muziejus, Bronę Stundžienę - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Stasį Gutautą - Liaudies buities muziejus. Savo atstovę, kultūros viceministrę Iną Marčiulionytę, iš tarybos atšaukė net Kultūros ministerija.
“Etninės kultūros globos taryba nevykdo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme numatytų darbų. Neparengta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa bei Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa, Vyriausybei nepateikti tvirtinti Etninės kultūros globos fondo nuostatai, neparengtos etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklės. Tarybos veiklą apsunkina didelis narių skaičius bei neorganizuotas tarybos vadovybės darbas”, - pabrėžė kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, atšaukusi ministerijos atstovę.
Kaip sakė pati viceministrė I.Marčiulionytė, ilgiau laukti ir imituoti darbo nebebuvę jokios prasmės, nes per pusantrų metų tarybos vadovybė pasirodė nesugebanti organizuoti konstruktyvaus darbo.
“Per tuos pusantrų metų nieko nepadariau, nes negavau jokių pavedimų. Kai vadovų nėra sakoma, ką ir kaip darysime, eiliniai tik blaškosi. Per kas mėnesį vykusius posėdžius kalbėdavome tik apie nereikšmingus dalykus. Atvirai sakant, minkėme vieną daiktą”, -žemaitiškai rėžė S.Gutautas, Liaudies buities muziejaus direktorius, taip pat pasitraukęs iš tarybos.
Dauguma institucijų, atšaukusių savo atstovus, pabrėžė, kad jos suspenduoja savo narių įgaliojimus, iki parlamentarės D.Teišerskytės vadovaujama Darbo grupė parengs etninės kultūros globą reglamentuojančių teisės aktų pataisas ir Seimas jas priims.
Artimiausiu metu savo narius ketina atšaukti dar keletas institucijų.
“Matyt, esminė problema, kodėl nevyko normalus darbas, yra ta, kad ydingai buvo sudaryta vadovybė, - įsitikinęs S.Gutautas. - 25 tarybos nariai išsirinko pirmininką. Juo tapo R.Astrauskas. O savo pavaduotojus bei sekretoriato vadovę jis pasirinko pats”.
Tuo tarpu vadovybė, regis, ambicingiausiai rūpinosi ne etninės kultūros puoselėjimu, o kaip įsirengti prašmatnų biurą. Neseniai ji Mokslų akademijos bibliotekoje išsinuomojo patalpas, įsigijo biuro baldų, technikos.
Kaip sakė viceministrė I.Marčiulionytė, Kultūros ministerija jau buvo parengusi nutarimo projektą, kuriuo remiantis tarybai pagal panaudos sutartį ketinta perduoti patalpas pačioje ministerijoje. Tarybos vadovybei patalpos pasirodžiusios per kuklios, mat neskirta atskiros posėdžių salės. “Tačiau nė vienas ministerijos darbuotojas neturi atskiros salės. Kai posėdžiui reikalinga salė, užtenka iš anksto informuoti sekretorę, ir nekyla jokių problemų”, - sakė viceministrė.
Vargu ar apskritai buvo reikalinga nauja biurokratinė įstaiga, kaip Etninės kultūros globos taryba. Mat, pasak L.Klimkos, pati taryba dubliuoja jau veikiančias kitas institucijas - Valstybinę paminklosaugos komisiją, Kultūros ministerijos Etninės kultūros ekspertų tarybą, Lietuvos liaudies kultūros centrą, Vilniaus etninės veiklos centrą, savivaldybėse dirbančių kraštotyrininkų darbą. Taigi būtų visiškai pakakę, jei taryba būtų buvusi įsteigta ne kaip biudžetinė, o kaip visuomeninė institucija. Panašią prieš dešimtmetį buvo įkūrę etnologas Norbertas Vėlius bei kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.
Todėl, kaip sakė Seimo narė D.Teišerskytė, jau šią savaitę jos vadovaujama Seimo darbo grupė baigs rengti ir užregistruos keleto teisės aktų projektus, pagal kuriuos Etninės kultūros globos taryba veikiausiai bus prijungta prie Valstybinės paminklosaugos komisijos. Reorganizuotos institucijos vadinsis Valstybine paveldo globos komisija.
Seimo darbo grupės nario paminklosaugininko Gedimino Jucio žodžiais, reorganizavus įstaigas bus sutaupyta biudžeto lėšų. Mat nereikės atskirų patalpų, atskiro sekretoriato, buhalterijų, aptarnaujančio personalo.
Su tokiu sprendimu nesutiko tarybos pirmininkas Rimantas Astrauskas bei sekretoriato vadovė Virginija Kondrotienė, jie informavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Rolandą Pavilionį, kad, negalėdami sutikti su “tarybos naikinimu”, pasitraukia iš Seimo darbo grupės.
D.Teišerskytė tai įvertino kaip valstybės tarnautojų valstybiško požiūrio stoką. “Į parlamentinę darbo grupę jie buvo įtraukti Seimo nutarimu. Ir tai ne vaikų darželis, kad būtų galima šitaip neatsakingai veikti”, - pabrėžė ji.