Norintiems po mirties būti kremuotiems siūlo trišalę sutartį

Lietuvoje pradėjus veikti pirmajam krematoriumui, norintieji kremuoti mirusius artimuosius susiduria su problemomis, kylančiomis dėl nelanksčių įstatymų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei asmuo pageidavo po mirties būti kremuotas, tačiau savo valios nepareiškė testamente ar jam prilygintame dokumente, laidojantis asmuo privalo gauti visų artimiausių giminaičių patvirtinimus raštu, kad jie neprieštarauja palaikų kremacijai, ir tik tada pradėti vykdyti mirusiojo valią. Siekdama padėti žmonėms emociškai jautriu metu išvengti papildomų rūpesčių, Kėdainiuose įsikūrusį krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT” pasiūlė išeitį – iš anksto pasirašyti trišalę Kremavimo paslaugų teikimo po asmens mirties sutartį, skelbiama bendrovės pranešime.

„Kol Lietuvoje nebuvo teikiama kremavimo paslauga, nebuvo toks akivaizdus įstatymų netobulumas. Dabar matyti, kad kartais susidaro tiesiog absurdiškos situacijos net įrodinėjant giminystės ryšį: pavyzdžiui, jei anūkė nori kremuoti mirusią močiutę, turi ieškoti dokumentų, įrodančių, kad ji – tikrai artima giminaitė, nes močiutė buvo ištekėjusi kelis kartus. Tokiu atveju anūkei reikia skubiai surasti ne tik savo gimimo liudijimą, bet ir mamos gimimo liudijimą bei močiutės santuokų registravimo pažymėjimus, – pasakoja „K2 LT” direktorius Vytenis Labanauskas. – Todėl apsisprendusiems būti kremuotiems po mirties sudarėme galimybę iš anksto pareikšti savo valią pasirašant šią sutartį, kuri yra teisinis dokumentas, tolygus testamentui“.

Kremavimo paslaugų teikimo po asmens mirties sutartį pasirašo norintis būti kremuotas asmuo, jo pasirinktas būsimas laidojantis asmuo ir kremavimo įmonė. Tokia trišale sutartimi asmuo išreiškia valią po mirties būti kremuotas, kremavimo įmonė įsipareigoja kremuoti palaikus, o būsimas laidojantis asmuo įsipareigoja įvykdyti norinčio būti kremuotu asmens valią po jo mirties.

„Pasirašius trišalę sutartį, pageidaujančiam po mirties būti kremuotam asmeniui nereikės eiti pas notarus tvirtinti šį valios pareiškimo dokumentą. Taip pat nekils grėsmė, kad tokią valią išreiškus testamente, visą jo turinį sužinos ir pašaliniai asmenys, o mirusįjį laidojantiems artimiesiems nereikės gaišti laiko tvarkant papildomus dokumentus, – pastebi V. Labanauskas. – Tikėtina, kad netolimoje ateityje trišalę sutartį bus galima pasirašyti elektroniniu parašu, taip dar labiau palengvinant šią procedūrą“.

Šiuo metu, norintieji po mirties būti kremuoti, savo valią gali išreikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka testamente, taip pat – notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente. Jei minėtų dokumentų nėra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, laidojantis asmuo turi pateikti santuokos liudijimą (jei laidoja sutuoktinis), giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (jei mirusįjį laidoja artimas giminaitis), rašytinį artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą (ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo.