Aukšti teisėsaugos pareigūnai pripažįsta, jog sudėtingos finansinės bylos ilgai įstringa tyrėjų stalčiuose ir teismą pasiekia su daugybe trūkumų.
Taikytas palankesnis įstatymas
Bene didžiausio atgarsio per pastaruosius metus sulaukusi skandalingoji “Mažeikių naftos” privatizavimo baudžiamoji byla jau tapo istorija. Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinti du buvę ministrai ir viceministras taip ir neišgirdo teismo nuosprendžio.
Prieš mėnesį Vilniaus apygardos teismui beliko bylą nutraukti, nes, įpusėjus jos nagrinėjimui, suėjo senaties terminas, t.y. penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo pasirašyta sutartis su JAV bendrove “Williams International Company” dėl bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų pardavimo.
1999 metų spalį sutartį pasirašę ir parafavę tuometiniai valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys, susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir ūkio viceministras Antanas Bartulis grėsusios baudžiamosios atsakomybės išvengė, nors patys kaltę neigė ir tikėjosi išgirsti išteisinamąjį nuosprendį.
Jeigu teismas būtų rėmęsis tik šiuo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu, numatančiu aštuonerių metų senaties terminą, dar būtų užtekę laiko vadinamojoje “Mažeikių naftos” byloje paskelbti nuosprendį.
Tačiau proceso dalyviai pripažino, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, bylos kaltinamiesiems turi būti taikomas inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galiojęs palankesnis įstatymas, numatantis trumpesnį senaties terminą.
Neįveikta byla
Šiemet Kauno miesto apylinkės teismui dėl senaties teko nutraukti itin plačiai nuskambėjusią bylą, kurioje kaltinimai finansiniais nusikaltimais buvo pateikti verslininkui Arvydui Stašaičiui bei jo keturiems bendražygiams.
Nors buvęs Kapitalistų klubo prezidentas ne kartą buvo pareiškęs nesitaikstysiantis su tuo, jog byla būtų nutraukta dėl senaties, tačiau kai teismas paskelbė būtent tokį verdiktą, A.Stašaitis dėl to kaltino “netobulus” įstatymus. Visą teismo procesą neigęs savo kaltę ir nepripažinęs kaltinimų dėl 13 mln. litų iššvaistymo, verslininkas apgailestavo, jog naujasis Baudžiamasis kodeksas neleidžia jam reikalauti, jog byla vis tiek būtų nagrinėjama iki galo. Dabar verslininkas jau planuoja revanšą ir ketina bylinėtis su valstybe dėl patirtos žalos.
Vis dėlto per pusantrų metų, kai procesas buvo atnaujintas Kauno miesto apylinkės teisme, tiek A.Stašaitis, tiek kiti kaltinamieji po kelis kartus sirgo, tad bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas ne vienam mėnesiui. Teismui pavyko tik apklausti kaltinamuosius, tačiau toliau byla nepasistūmėjo. Stebint procesą iš šalies, susidarė įspūdis, jog keliolikos tomų byla kasmet tampa vis sunkesniu akmeniu ir teismui, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teisėjas buvo įžvelgęs procesinių pažeidimų, dėl kurių ketino bylą grąžinti tyrimui papildyti, tačiau tokį sprendimą apskundė prokuratūra ir byla vėl buvo sugrąžinta į Kauno miesto apylinkės teismą. Šiam ginčui išspręsti prireikė daugiau kaip pusmečio.
A.Stašaičio bylą galima pavadinti vienu nesėkmingiausių pareigūnų darbo pavyzdžių. Išnarplioti finansinius nusikaltimus teisėsaugininkams neužteko net ir dešimties metų - tokį senaties terminą numatė įstatymas. Tiesa, byla galėjo būti baigta dar 1998 metais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių pažeidimų nuosprendį panaikino, o bylą grąžino dar kartą nagrinėti į pirmosios instancijos teismą.
Ligos artino laimingą pabaigą
Šiemet suėjusi senatis nuo baudžiamosios atsakomybės išgelbėjo ir septynias Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas bei buvusią VMI Kauno apskrities skyriaus viršininkę Virginiją Žuromskaitę. Mokesčių inspektorės prieš teismą stojo už tai, jog 1998-1999 metais dėl jų aplaidumo įvairios firmos sugebėjo iš valstybės biudžeto neteisėtai susigrąžinti daugiau kaip 1 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kauno apskrities VMI darbuotojos buvo kaltintos nepatikrinusios daugybės dokumentų, kuriais remiantis nesąžiningi verslininkai pasisavino valstybės lėšas. Nė viena įtariamoji savo kaltės nepripažino.
Kadangi byla teismą pasiekė tik 2003 metais, teisiamosios negalėjo nežinoti apie artėjantį senaties terminą. Įtariamosioms vienai po kitos bylos buvo nutraukiamos, vos tik suėjus penkerių metų terminui nuo joms inkriminuojamos veiklos padarymo.
Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai kasmet užbaigia po kelias baudžiamąsias bylas. Pernai dėl senaties baudžiamosios atsakomybės išvengė keli buvę EBSW priklausiusios Kauno holdingo kompanijos darbuotojai bei nusikalstamo pasaulio lyderiu tituluojamas Henrikas Daktaras, kuris buvo teisiamas už automobilių vagystes bei turto prievartavimą.
Kaskart dėl senaties nutrūkus rezonansinėms byloms, pasigirsta siūlymų, ar nevertėtų ilginti terminą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ypač itin stambaus masto finansinėse bylose.
Pažeidžiamos žmogaus teisės
Teisingumo viceministras Gintaras Švedas “Kauno dienai” teigė, jog naujosios Vyriausybės programoje jau yra įtraukta nuostata peržiūrėti senaties terminus ir įvertinti, ar jie objektyvūs.
“Planuojama atlikti bylų, jau pasibaigusių senatimi, analizę ir nustatyti, kokios buvo pagrindinės tokios baigties priežastys. Jeigu bus nustatyta, kad tokios bylų baigties priežastys yra objektyvios, nepriklausančios nuo valstybės pareigūnų veiksmų, tuomet reikės svarstyti, ar nevertėtų senaties terminų pailginti. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad teismo procesas vyksta pernelyg ilgai ir dėl to yra pažeidžiamos žmogaus teisės”, - akcentavo G.Švedas.
Viceministro teigimu, valstybė, nustatydama senaties terminus, nėra “visiškai laisva”. Rengiant šiuo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus, buvo atsižvelgta į kitų valstybių praktiką bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką.
“Priimdami sprendimus neturime pamiršti, kad Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija garantuoja žmogaus teisę į greitą bylos išnagrinėjimą, o vienas iš to reikalavimų yra terminas, per kurį valstybė turi baigti bylos tyrimą”, - teigė Teisingumo ministerijos atstovas.
Komentuodamas situaciją, jog teisiamieji gana dažnai patys imasi įvairiausių priemonių vilkindami bylos procesą, G.Švedas tvirtino, jog įtariamieji tokią teisę taip pat turi, tačiau tai jie turi daryti teisėtais veiksmais.
“Jeigu paaiškėtų, jog byla pasiekė senatį vien tik teisiamųjų pastangų dėka, tuomet reiktų įvertinti, ar procesiniuose įstatymuose nėra palikta per daug landų teisėtai vilkinti procesą”, - sakė G.Švedas.
Jis neatmetė galimybės, jog, atlikus bylų analizę, gali būti svarstomas klausimas, ar nereiktų pratęsti senaties terminų tam tikroms veikoms.
Kvalifikacija nėra pakankama
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas nėra senaties terminų pratęsimo šalininkas.
“Kalbėdami apie nepabaigtas nagrinėti bylas, turėtume daugiausia dėmesio atkreipti ne į senaties terminus, o į tyrimo kokybę. Finansinės bylos yra labai sudėtingos, ekspertizių rezultatų tenka laukti ne vieną mėnesį, o tai taip pat trumpina bylos nagrinėjimo laiką. Be to, tokias bylas tiriantys pareigūnai privalėtų turėti ne tik teisinį, bet ir finansinį išsilavinimą. Deja, nemažai tyrėjų neturi net teisinio išsilavinimo”, - apgailestavo parlamentaras.
Anot jo, teisėsaugininkų ir ekspertų darbo tempais pasinaudoja nemažai teisiamųjų, tarp jų ir A.Stašaitis, reikalavęs atskiros ekspertizės kiekvienam jo byloje užfiksuotam epizodui.
“Ko nepadaro ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tą vis tiek tenka atlikti teismams. O tai proceso taip pat nepagreitina”, - tvirtino J.Sabatauskas. Seimo narys užsiminė, jog bylų tyrimo kokybė priklauso nuo ikiteisminio tyrimo tyrėjų kvalifikacijos, kuri nėra pakankama.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis taip pat pripažino, jog ikiteisminio tyrimo grandis visoje šalies teisinėje sistemoje yra pati silpniausia, todėl sudėtingose, itin stambaus masto finansinėse bylose tyrimas užtrunka per ilgai.
“Per kelerius metus reformavosi teismai, notariatai, antstolių sistema. Tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjai, ekspertizes atliekantys specialistai tebedirba sudėtingomis sąlygomis, gaudami mažus atlyginimus ir turėdami menkas socialines garantijas. Kol šioje srityje nebus įvykdytos esminės reformos, sklandžiai nedirbs ir visas teisinės sistemos mechanizmas”, - įsitikinęs generalinio prokuroro pavaduotojas.
G.Jasaitis neatmetė galimybės, jog kai kuriems nusikaltimams numatytos bausmės gali būti padidintos. Tuomet padidėtų ir toms veikoms nustatytas senaties terminas. Tačiau tokį sprendimą turėtų priimti Seimas.
“Dabartiniame baudžiamajame procese nematau spragų, leidžiančių vilkinti bylas teismuose. Yra numatytos pakankamai griežtos baudos bei kitos procesinės prievartos priemonės, kurios turėtų būti taikomos asmenims, vilkinantiems procesą. Tačiau teismai turi ribotas galimybes tikrinti, ar medikų pažymos teisiamiesiems visada yra išduodamos pagrįstai”, - pripažino G.Jasaitis.