Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba. Jos direktorė sako nesuprantanti lenkų tautinės mažumos pasipiktinimo naujuoju Švietimo įstatymu, kuris nurodo panašiose mokyklose daugiau dalykų mokyti lietuviškai. Esą reikalavimas jau po kelerių metų visiems nuo suvienodinti baigiamąjį valstybinės kalbos egzaminą bus tik į naudą.
„Kuo geriau vaikai mokės valstybinę kalbą, tuo naudingiau. Galbūt tai iš dalies tėra priešrinkiminiai, politiniai žaidimai. Juk niekada nebuvo sunku išmokti lietuvių kalbos. Visuomet buvo vaikų, lietuviškai šnekančių visiškai laisvai. Jie daugiau ja kalba, taip pat ir šeimoje. Apskritai vaikams problemų neturėtų kilti – jie bendrauja visi su visais, tad išmoksta. Piliečiai mes ar ne?“, – klausia Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos direktorė Galina Sivolova.
„Ar jis žydas, ar baltarusis, – kuo vaikas geriau mokės lietuviškai, tuo jam bus geriau, lengviau gyventi. Jiems greičiau išsispręs problemos. Juk čia – Lietuvos valstybė, kurioje galioja Lietuvos Konstitucija, ir visi žmonės, esantys Lietuvos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, lietuvių kalbą turi puikiai mokėti“, – dėstė Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius Miša Jakobas.
Ne kartą dėl Švietimo įstatymo pakeitimų piketus rengę Lietuvos lenkai vėl žada išeiti į gatves jau šeštadienį.
Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai numatė eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės ir tada mitingą, per kurį reikalaus atsisakyti visiems abiturientams vienodų brandos egzaminų.
Jie neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą į mitingą žada atvykti nacionalistų iš Lenkijos. Esą mitingas taikus, o reikalavimus palaiko ir lietuviškų mokyklų pedagogai.
„Čia nėra vien tautiniai reikalavimai, jie tinka visai švietimo sistemai. Griaunamos ne tik lenkiškos, rusiškos ar baltarusiškos mokyklos, daugiausia griaunama lietuviška mokykla. Sunkiausia padėtis – lietuvių mokytojų“, – savo nuomonę dėstė Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Dar vakar 11 Seimo narių Vilniaus savivaldybės prašė atšaukti leidimą Lietuvos lenkams rengti akciją, tačiau ji to nepadarė.
Politikai piktinasi renginio data – 1938 m. kovo 17 d. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą, po kurio okupavo Vilniaus kraštą.
„Žinia apie tą datą, apie 1938-uosius metus, buvo iškelta gerokai po to, kai buvo išduotas leidimas. Apie tai tikrai nebuvo svarstoma, tą datą iškėlė, tik kai kitos politinės jėgos tą pačią dieną paprašė organizuoti mitingą būtent Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Tik žiniasklaidoje pasirodė ta informacija apie planuojamas jėgas, atvykstančias į Lietuvą iš Lenkijos“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.
„Ši data turi provokacinį ir lietuvius įžeidžiantį, tam tikrą nelojalumą Lietuvai demonstruojantį aspektą, ypač jei ji pasirinkta sąmoningai, o ne atsitiktinai. Tai tapatinimasis su ana politika. Tai naudinga Tomaševskui ir jo partijai“, – aiškino politologas Antanas Kulakauskas.
Policija sako, kad šeštadienio mitingams yra pasirengusi. Sostinės policijai užtikrinti tvarką per lenkų tautinės mažumos rengiamas eitynes padės palaikyti 300 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.