Atrodytų, kas gi čia ypatingo: atidaromas dar vienas kiemelis po atviru dangumi. Ir dar tokiame mieste, kur kiaurus metus geras oras, šilta ir kur tokių kiemelių – begalės. Tikrai nebūtų nieko ypatingo, jeigu tas miestas nebūtų Los Andželas, o kiemelis – lietuviškas. Ir dar – kad tai anksčiau nebūtų buvęs paprasčiausias, netgi patiems parapijiečiams mažai žinomas kiemas, o dabar jame nesikurtų jauki kultūrinė erdvė.
Šiuo metu visa kiemelio teritorija išvalyta, čia vyksta statybos darbai, o pačioje garbingiausioje vietoje ruošiamas postamentas Bernardo Brazdžionio biustui.
Jau dabar šios idėjos sumanytojai svajoja, kad B. Brazdžionio vardu planuojamame pavadinti kiemelyje Los Andželo lietuviai galės ruošti koncertus, poezijos vakarus, parodų atidarymus, kad čia bus galima susitikti ir pasėdėti su draugais.
Šiandien kalbamės su komanda, kuri entuziastingai ėmėsi šio projekto. Tai gerai Los Andželo lietuviams žinomi dailininkas Sigitas Šniras, „Just Millin‘ Around“ teatro režisierė ir aktorė Justina G. Brazdžionis, to paties teatro aktorius bei vadybininkas Amandas Ragauskas ir Arūnas Brazdžionis – kiemelio dizaino bei statybinių darbų įgyvendintojas.
Viskas prasidėjo nuo Českos...
O viskas, pasak Sigito Šniro, prasidėjo labai paprastai – „nuo Českos“. Prieš porą metų pas jį iš Lietuvos atvažiavo paviešėti draugas – žinomas skulptorius Gintaras Česiūnas. Įdomu tai, kad ne mažiau kaip penkias dešimtis nešiojančio Gintaro vardą menininko tikru vardu niekas nevadindavo. Net mama. Kažkokiu būdu dar vaikystėje prilipusi pravardė Česka taip su juo suaugo, kad niekada ja ir nebegalėjo atsikratyti.
S. Šniras pasakoja, kad, pagyvenęs keletą dienų jo namuose Santa Monikoje, Česka ėmė nerimauti ir sakyti, jog „nepatogu šitaip va gyventi už dyką“. Galiausiai skulptorius nusprendė už pastogę „atidirbti“. Bet atidirbti nebuvo labai paprasta, nes bene vienintelis dalykas, kurį jis mokėjo daryti gerai – tai iš akmens kalti skulptūras.
Tačiau menininkas nebūtų menininkas, jeigu nebūtų išradingas. Svetingai jį priėmusiam dailininkui jis pareiškė, kad kaip atsidėkojimo ženklą jis darys jo biustą. Tik viena smulkmena. Česka, matyt, užmiršo apie tai, jog biustai dažniausiai daromi jau mirusiems menininkams. Tuo tarpu Sigitas tokiam projektui pasijuto „per gyvas“ ir nuo siūlomos garbės atsisakė. O pamatęs, kad darbščiojo svečio taip lengvai neatsikratys, jis jo dėmesį nukreipė savo bičiulio Amando Ragausko link.
Dabar būti išskaptuotam grėsė A. Ragauskui. Bet reikiamo entuziazmo neparodė ir jis. Kol galų gale kažkam šovė į galvą mintis, kad geriausia būtų, jei Česka išskaptuotų Bernardą Brazdžionį. Pirma, Brazdžionis – visiems žinoma figūra, antra – iš tiesų miręs, o trečia – vietiniai lietuviai netrukus ruošėsi minėti jo gimimo metines.
Greitai buvo nupirktas reikalingas akmuo, Českai darbui atiduotas S. Šniro draugo garažas, ir kūrybinis procesas prasidėjo. Viso to rezultatas – kovo 25 d. Los Andželo šv. Kazimiero parapijos kiemelyje bus iškilmingai atidengtas B. Brazdžionio biustas ir atidaryta nauja kultūrinė erdvė, projekto sumanytojų meiliai vadinama „BB“.
Be cepelinų neapsieita
Tačiau jei biusto kūrimo procesas prasidėjo beveik žaismingai, vėliau juo užsiėmusių menininkų laukė rimti darbai. Aišku buvo viena – kad be pašalinės pagalbos jie šio projekto įgyvendinti nepajėgs. Pagalbos reikėjo ne tik valymo darbams, reikėjo ir pinigų. Kiemelį buvo numatyta visiškai rekonstruoti: pastatyti išeivijos menininkų atminimo sieną, pjedestalą B. Brazdžionio biustui, įrengti suolelius, įvesti elektros, garso bei apšvietimo laidus ir t.t.
„Mes norime, kad šis kiemelis būtų moderni, kultūriniams renginiams pritaikyta erdvė“, – sako idėjos sumanytojai.
Užsikrėtę šia idėja organizatoriai keletą mėnesių kiekvienam sutiktajam pasakojo apie projektą, siuntinėjo laiškus, skambino ir t.t., kol pagaliau vieną šeštadienio dieną pagamino cepelinų ir pirmajai talkai susikvietė draugus.
Netrukus ėmė plaukti ir pinigai. Projekto sumanytojai neslepia, kad geriausias šioje srityje buvo A. Ragauskas. Ieškant pinigų jam prilygti negalėjo niekas. Pasak bičiulių, ne be reikalo jis – „Just Millin‘ Arround“ teatro vadybininkas. Organizatoriaus talento jam galima tik pavydėti.
Kiekvienas galės palikti prisiminimą
Kiemelyje bus įgyvendinta ir keletas labai ypatingų idėjų. Viena jų – takelis, vedantis nuo vartų prie B. Brazdžionio biusto. Jame, dailininko S. Šniro sumanymu, bus įlieti tie daiktai, kuriuos emigrantai, išvažiuodami iš namų, pirmiausia pasiimdavo į kelionę. Tai – religinės relikvijos, buities daiktai, šeimos prisiminimas: rožančius, laikrodis, moneta, šakutė ar pan. Dailininkas sako, kad jau dabar Šv. Kazimiero parapijos žmonės prašomi tokių daiktų atnešti. Tai ne tik galimybė prisidėti prie projekto, bet ir amžiams į žemę įlietas gabalėlis savo prisiminimų.
Kitas būdas BB kiemelyje palikti prisiminimą – akmenų kalnelis pačioje biusto papėdėje. Čia savo akmenuką galės padėti kiekvienas apsilankęs. „Betone įlieti daiktai, akmenukai, kiemelio kampe stovėsiantys metaliniai kėdė ir lagaminas, simbolizuojantys kiekvieno iš mūsų kelionę, labai šildys kiemelio erdvę“, – mano šios idėjos sumanytojai.
Kaip visuomet – pritarė ne visi
Tačiau lietuviška bendruomenė nebūtų lietuviška, jei neimtų kritikuoti. „Net tokiame reikale atsirado nepatenkintų, – pasakojo organizatoriai. – Kaip visuomet daugiausia kalbėjo tie, kurie nieko nedaro. Iš pradžių mums buvo bandoma įrodyti, kad Brazdžionio biustui parinkome netinkamą vietą, piktinamasi, kad jo nestatome didžiojoje parapijos salėje arba bažnyčios šventoriuje, kur jis būtų matomas iš visų pusių. Bet mūsų sumanyme Brazdžionio biustas – tai tik detalė, kiemelio dvasia. Mes nenorėjome tik pasistatyti biusto ir į jį žiūrėti. Mūsų planas – atrestauruoti patį kiemelį ir paversti jį kultūrine erdve. Galų gale, jei jau norėta kieno nors biustą statyti parapijos kieme, kodėl visą šitą laiką tai nebuvo daroma, o kai kažkas kažką ėmė daryti – tuojau pat imta neigti? Geriausia, jei žmonės, turintys kokių nors idėjų, mažiau kalbėtų, o tiesiog imtų jas realizuoti.“
„O kodėl ne iš bronzos?“
Organizatoriai pasakoja, kad abejonėmis dėl biusto stovėjimo vietos kritika nesibaigė. Vėliau imta abejoti, ar „jų“ Brazdžionis apskritai tinkamas viešai eksponuoti. Pradėta reikalauti, kad būtų padarytas parapijos susirinkimas ir kad biustas būtų parodytas viešai. Ir nors, pasak trijulės, tokie reikalavimai jiems atrodė gana absurdiški, jie sutiko, nenorėdami įžeisti žmonių.
„Susidarė įspūdis, kad žmonės netiki, jog vienas žymiausių Lietuvos skulptorių sugebėjo padaryti tinkamą skulptūrą, – negalėjo atsistebėti jie. – Kita vertus, bendruomenės nariai turi teisę žinoti, todėl nusprendėme surengti parapijos susirinkimą ir „pristatyti“ Brazdžionį“.
Kadangi kalbų buvo nemažai, menininkai tikėjosi, jog apžiūrėti skulptūros susirinks vos ne pilna parapijos salė. Deja, taip neatsitiko. Žmonių atėjo nedaug, kas, pasak organizatorių, dar kartą įrodo, jog kalbėti – viena, o kažką konkrečiai daryti – kita.
„Dauguma atėjusiųjų buvo nusiteikę geranoriškai. Tačiau sulaukėme ir keistų pastabų. Kai kam nepatiko poeto veido išraiška, kiti sakė, kad jo akys per daug užmerktos, turbūt užmiršę, kad čia – ne drobėje tapytas portretas, o skulptūra. Buvo tokių, kurie priekaištavo, kad biusto darymui nebuvo paskelbtas konkursas, kažkam nepatiko, jog jis – iš akmens, neva geriau būtų buvę iš bronzos...“ Vyrai juokiasi, kad štai šioje vietoje nebeiškentė Justė. „Miela ponia, – pasakė ji „bronzinę“ idėją iškėlusiai moteriai, – kai jūs mums išrašysite čekį tai bronzai įsigyti, padarysime ir iš bronzos.“
Įdomūs sutapimai
„Kai susėdame prie vyno taurės ir imame svarstyti, kaip čia atsitiko, kad susidomėjome šiuo projektu, šiokių tokių ryšių su Brazdžioniu atrandame visi, – juokauja Los Andželo menininkai. – Ryškiausia pas mus, žinoma, Justė. Ko jau ko, bet pavardės nepaslėpsi. Justė ištekėjusi už B. Brazdžionio sūnėno – Arūno Brazdžionio. O jų šeimoje poetas dar ir dabar meiliai vadinamas „tėtuku“.
A. Ragauskas prisipažįsta, kad jo sąsajos su Brazdžioniu – proziškesnės. Amandas gimė Kaune, Maironio muziejaus name, kuriame nepriklausomybės metais direktoriavo žymusis poetas.
Kukliausiai šioje diskusijoje gali pasireikšti S. Šniras. Pasak jo, rimčiausias ir kol kas vienintelis jo argumentas – vis tas pats skulptorius Česka, ne tik iškėlęs biusto idėją, bet tą biustą ir iškalęs.
Idėja – kaip teatro iniciatyva
Taip susiklostė, kad šio projekto entuziastai – Los Andželo „Just Millin‘ Arround“ teatro branduolys. Nors įsikūręs palyginti neseniai – 2006-aisiais, šis teatras jau spėjo įnešti žymų įnašą kultūriniame Los Andželo lietuvių gyvenime. „Just Millin‘ Arround“ stato spektaklius, organizuoja įvairius vakarus, susitikimus su žinomais žmonėmis iš Lietuvos ir pan. Ne išimtis ir šis projektas bei jo atidarymo renginiai.
BB kiemelio atidarymas vyks dvi dienas. Kovo 24 d., šeštadienį, 7.30 v.v. Šv. Kazimiero parapijos salėje vyks B. Brazdžionio 105-ųjų gimimo metinių minėjimas. Programoje dalyvaus „Just Millin‘ Arround“ teatro aktoriai, Los Andželo vyrų kvartetas, vyrų oktetas „Tolimi aidai“, Šv. Kazimiero parapijos choras (vad. Viktoras Ralys), „Moterų kvartetas ir draugai“ (vad. Gražina Grinkevičienė), tautinių šokių grupė „Spindulys“ (vad. Danguolė Varnienė), iš Lietuvos atvyks aktorė Olita Dautartaitė bei renginio režisierė Loreta Gasiūnaitė.
O kovo 25 d., sekmadienį, 12.30 val., po mišių, įvyks oficialus kiemelio atidarymas. Organizatoriai sako, jog renginio detalės dar derinamos ir apie jas bus pranešta vėliau. Jie džiaugiasi, kad jų idėjai pritaria ir visaip juos palaiko B. Brazdžionio anūkė, jo kūrybinio palikimo saugotoja Dalytė Brazdžionytė-Lovett, Šv. Kazimiero parapijos klebonas Tomas Karanauskas bei kt.
Ieškoma rėmėjų
Kiemelio įkūrėjai sako, kad viena pagrindinių šio projekto idėjų – ne tik įamžinti poeto B. Brazdžionio atminimą, bet ir kitus iškilių lietuvių išeivijos veikėjų vardus. Tuo tikslu planuojama atidengti specialias atminimo lentas, kuriose bendru žmonių siūlymu šie vardai bus paminėti. Taip pat yra numatyta vieta, kurioje bus įrašyti ir projekto rėmėjų vardai. Organizatoriai džiaugiasi, kad rėmėjų dėka jau surinkta maždaug $5000. Tačiau taip pat pripažįsta, kad darbams užbaigti šios sumos neužteks.
„Mes esame dėkingi mums aukojusiems žmonėms, tačiau visi reikalingi darbai dar nebaigti, – sako jie. – Naudodamiesi proga, prašome žmones ir toliau mus remti. Esame įsitikinę, kad šis kiemelis bus naujas ir ryškus akcentas mūsų kultūriniame gyvenime. Jei nuspręsite mus paremti, čekius prašome siųsti St. Casimir church, 2718 St.George street, Los Angeles, CA 90027, ant čekio pažymint: „Išeivijos menininkų kiemelio įrengimui paremti“, o iškilus papildomiems klausimams skambinti tel. 213-664-4660. Iš anksto visiems esame dėkingi!“