Davė droviai pakilusias kainas. Žinia, infliacijos nėra, niekas oficialiai nebrangsta arba brangsta taip tyliai ir jaukiai, kad net laikraščiai apie tai nerašo. Kaipgi rašys, jei spausdina didelių ir gražių elektros ir prekybos tinklų reklamą. Niekas nebrangsta, na, gal tik įstojus į ES bananus pradėjome gauti kažkokius pašarinius, brangius ir ūmai pūvančius, nors praėjusią žiemą jie kainavo kaip bulvės. Niekas nepabrango, be duonos ir cigarečių.
Tik duona už tą pačią kainą vis traukiasi, kepalėlis miniatiūrizuojasi, sausainiai kainavo kaip kainavę, tik vietoj dviejų šimtų gramų pakelyje – šimtas aštuoniasdešimt, net ir kruopos nepabrango, tik dabar už tą pačią kainą pats nepastebėdamas perki keturis šimtus gramų ryžių, o anksčiau buvo fasuojama puskilogramiais, už sviestą moki tiek pat, tik mažomis raidelėmis parašyta, kad tai riebalų mišinys, pieno pakeliai už tą pačią kainą iš litrinių virsta 0,9 litro talpos. Infliacijos nėra, kainos nekyla, atlyginimai irgi, tad viskas gerai. Juolab valstybininkai valdžioje, na, gal valstybininkų ir oligarchų blokas, juolab rinkimai baigėsi teisingai, t. y. niekas nepasikeitė: nors balsuota prieš sistemą, sistema ėmė ir atsigamino. Kaip ir turėjo būti.
Viskas gerai, esame apsaugoti ir nuo rusų, ir nuo politikos, ir nuo galimybės daryti įtaką politikai. Kol kas apsaugoti esame ir nuo Europos; už mus komjaunuoliška BAM-o statytojų sparta pasistengta ratifikuoti ES Konstituciją. Mes juk nieko nesuprantame, negi galima leisti mums svarstyti Konstituciją, pagal kurią mes ir mūsų vaikai gyvensime? Arba, tarkime, leisti pasiskaityti? Arba išversti ją į lietuvių kalbą? Net sovietiniais laikais Brežnevo konstitucija, suprantama, kaip tobulas projektas, buvo "svarstoma darbo kolektyvuose".
Sakoma, ji neveikė – žinoma, ne. Bet nors buvo stengiamasi sukelti regimybę, kad žmonės nėra visai už borto. Tai buvo demagogija. ES Konstitucijos priėmimo aplinkybės nekvepia jokia demagogija. Tai sovietmečio atrūgos. Šiais laikais galioja radikalus cinizmas.
Demagogas laiko liaudį priešininku, kurį reikia apdumti, sujaukti jam protą, duoti pajusti, esą liaudis dalyvauja priimant sprendimus, kurie iš anksto patvirtinti. Tačiau demagogui liaudis egzistuoja – kaip avinų minia, bet egzistuoja. Mūsų Seimas, priimdamas ES Konstituciją net ne "pirmuoju skaitymu", o visai be skaitymo, parodė visišką cinizmą. Politiniam cinikui, priešingai nei demagogui, liaudis neegzistuoja. Jam nereikia apdumti žmonėms akių, jis nepripažįsta jų egzistavimo. Taip juk lengviau, ir triumfuoja protas.
Kas, kad proto triumfas gimdo groteską. Pirmieji priėmę Konstituciją esame didieji Europos kvailiai. Bent jos konspektą buvo galima paleisti per laikraščius, bet kam liaudžiai informacija. Jos juk nėra. Nėra liaudies, nėra ir informacijos, o valdžia ir valdymas sukasi savo teritorijoje, kuri yra vienintelė realybė, nuolatos atsikurianti ir atsigaminanti.
Aš neskaičiau ES Konstitucijos. Brežnevinės irgi. Tik skirtumas, kad ana, jei bus priimta (o tai abejotina), veiks. Žinau, kad joje krikščionybė nėra minima. Laicistinė konstitucija nieko baisaus prancūzams, bet portugalai, ispanai, italai, lenkai, airiai – jie tai tikrai svarstys ir būtent dėl to punkto gali nepriimti, britai gali būti "prieš" dėl unifikacinių Konstitucijos tendencijų. O mes imdami šiandien ar ryt ar po metų domėtis ES Konstitucija pasirodysime kaip joneliai kvaileliai. Juk jau patvirtinta. Atkrenta net reikalas ją skaityti, versti, platinti. O tikrosios diskusijos Europoje užvirs ir įtrauks visas intelektualines ir kultūrines pajėgas, grumsis spauda, partijos, mažų mažiausia pusantrų metų – o mes neturėsime tame dialoge ko pasakyti. Nebent, žavioji markize, viskas gerai. Mums viskas gerai. Valdžia už mus jau pagalvojo. Ačiū valstybinio mąstymo Partijai, Liaudies Seimui ir Vyriausybei.
O buvo galimybė – bent jau metus rengti diskusijas ir įsitraukti į jas išklausant portugalus ir lenkus, fundamentalistus ir liberalus, islamistus ir katalikus, cituojant "The Guardian" ar "Frankfurter Allgemeine", "Die Zeit" ar "Figaro" ir gryninant bei šlifuojant mūsų naująjį europinį identitetą. Bet šito nebus. Mus pakvietė į rungtynes, bet mes pasiekėme finišą dar prieš nuskambant starto šūviui. Ir esame pirmi. Nors mes nerungtyniavome.