Daniška virtuvė labai panaši į kitų Skandinavijos šalių bei Vokietijos, nes yra ganėtinai „sunki“ ir riebi. Tai galima paaiškinti šalies istorija, kurios pagrindiniu verslu ilgus amžius buvo žemės ūkis, o šaltos ir ilgos žiemos versdavo valgyti riebiau tam, kad būtų šilčiau.
Daniją sudaro nedidelis žemės lopinėlis ir daugybė salų, todėl maistą transportuoti prieš keletą šimtų metų buvo be galo sunku ir brangu. Nacionalinė virtuvė pradėjo formuotis dar 19 amžiuje, kai gyventojai priklausė nuo žemės ūkio produkcijos, o pagrindinius produktus danai patys augindavosi savo ūkiuose arba pirkdavo vietiniame turgelyje. Tai daugiausia kvietiniai bei pieno gaminiai, kiauliena, jūros gėrybės, obuoliai, morkos, bulvės ir svogūnai. Dar ir dabar Danijoje išauginti produktai labiau mėgstami nei egzotiški importuoti.
Nacionaliniuose daniškuose patiekaluose nepamatysime daug šviežių daržovių ar vaisių. Jų išlaikyti visus metus anksčiau beveik nebuvo galimybių, nes nebuvo modernios šaldymo įrangos. Todėl danai pirmenybę teikdavo tam metų laikui būdingiems produktams (vasarą – daržovės, rudenį ir žiemą – bulvės), populiarūs maisto paruošimo būdai buvo: rūkymas, konservavimas, sūdymas, marinavimas.
Po Antrojo pasaulinio karo įvyko lemiamų pokyčių Danijos maisto srityje. Žmonės pradėjo kraustytis į miestus, o ūkininkai susivienijo į didžiulius kooperatyvus, kurie dideliais kiekiais tiekdavo maisto produktus. Naujos šaldymo technologijos, kiti modernios virtuvės atributai pakeitė maisto ruošimo tradicijas. Statomi didžiuliai prekybos centrai, besivystanti logistikos sistema ir naujas moters (nebe namų šeimininkės) statusas visuomenėje pakeitė danų valgymo įpročius.
Danams maistas pradėjo asocijuotis ne tik su pavalgymu, bet ir gera kompanija, gerai praleistu laiku, puikaus vyno taure, fone tyliai skambančia muzika, žvakių šviesa…
Vis dėlto, kaip ir visi skandinavai, danai yra gana konservatyvūs, todėl jų gyvenime liko vietos ir senajai virtuvei, vadinamai nacionaline-tradicine daniška virtuve. Jie atsargiai vertina įvairias naujoves maisto srityje, o ne strimgalviais puola išbandyti patiekalų, atkeliavusių iš kitų valstybių. Akivaizdi amerikiečių įtaka daniškai virtuvei. Įvairios salotos, gruzdintos bulvytės, grilis, kalakutas, skrudinta vištiena tapo neatskiriama danų gyvenimo dalimi. Italai išmokė kepti picas, virti makaronus, o prancūzai supažindino su „aukštąja maisto mada“.
Naujo skonio banga
Naujoji daniška virtuvė pasižymi moderniu maisto ruošimo stiliumi, lengvesniais patiekalais, mažesnėmis porcijomis, maistingesniu bei sveikesniu maistu. Šios tendencijos sutampa su pokyčiais pasaulyje, kur madas diktuoja prancūzai, italai, australai, japonai, kinai ar tailandiečiai.
Nenorėdami atsidurti kitų šalių šešėlyje, danai puolė kurti savosios virtuvės naująjį skonį, nes riebus ir sunkus maistas neviliojo. Keli garsūs virtuvės meistrai ėmėsi įgyvendinti šią misiją. Daugiausia dėmesio jie skyrė daržovėms bei žuviai, kurios gausu Danijos vandenyse. Tai ir tapo naujosios daniškos virtuvės pagrindu. Danijos virtuvės meistrai būtent ir išgarsėjo dėl savo žuvies patiekalų, o mažoji daniška krevetė tapo skiriamuoju jų patiekalų ženklu.
Visame pasaulyje žinoma danų gastronomija, ypač daniški pyragaičiai (wienerbrod), migdoliniai riestainiai (kransekage), obuolių pyragas (aeblekage). Iš karštų patiekalų žinomiausi: virta menkė su garstyčių padažu, ištirpintu sviestu, kietai virtais kiaušiniais, krienais ir virtomis bulvėmis; kepta antis su obuoliais, slyvomis, karamelizuotomis bulvėmis, kopūstais ir ruduoju padažu.
Restoranai ypatingoms progoms
Danai kelis pastaruosius dešimtmečius daug ir aktyviai keliauja, todėl gali tiesiogiai pažinti kitų šalių patiekalų skonį. Jeigu danams jis patinka, tokį maistą jie mielai valgo ir grįžę į tėvynę.
Jie nėra iš tų žmonių, kurie dažnai valgytų restoranuose ar kavinėse. Į restoranus jie eina ypatingomis progomis, todėl stengiasi tokiam įvykiui suteikti kuo daugiau reikšmės – vakarienę sudaro keletas patiekalų, gėrimų, laikomasi tam tikro ceremoniškumo, valgo neskubėdami. Tad neretai tokia iškilminga vakarienė trunka keletą valandų, nuo 18 iki 23 valandos vakaro, ar net vėliau.
Danijos didmiesčiuose dirba daugybė pigesnių restoranų tinklų: „McDonalds”, „Burger King” ir kitų visiems gerai žinomų. Daniška greito maisto alternatyva yra „Dešrelių vagonas“ (polsevogn), kuriame per kelias minutes paruošiami nebrangūs sumuštiniai su dešrelėmis. Bene populiariausi tokio pobūdžio sumuštiniai yra su raudonosiomis dešrelėmis. Jie patiekiami nedidelėje vienkartinio naudojimo lėkštėje su pasirinkta duona, pomidorų padažu ir garstyčiomis.
Daugelis danų, norėdami pavalgyti, mielai renkasi kavines, kuriose siūlomas lengvas maistas: sriuba, sumuštiniai, salotos, pyragai, kartu su kava, arbata, alumi ar kitais gėrimais.
Produktai
Akivaizdu, kad danai itin mėgsta žuvį. Jie dažnai valgo silkę, menkę, rūkytą ungurį, plekšnę, krevetes, lašišą. Kalbant apie mėsą, danai pirmenybę teikia sūdytai ar rūkytai kiaulienai, o ne jautienai. O vištiena yra populiarus maistas savaitgalį, sėdint prie bendro šeimos stalo. Garnyrui, jei tik gali, danai renkasi bulves, tačiau neatsisako ir miežių košės, makaronų, ryžių, pupelių, kitų daržovių (kopūstų, morkų, špinatų, agurkų).
Bulves danai mėgsta jau nuo seno, dar 18 amžiuje šalies karaliai skatino jas auginti.
Danų diena
Anksčiau žmonės Danijoje valgydavo penkis kartus per dieną, tačiau dabar taip dažnai valgyti jau nebėra laiko, todėl liko tik pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
Pusryčių (morgenmad) metu danai renkasi ruginę arba baltą sumuštinių duoną, sūrį, braškių džemą ir, aišku, kavą. Sveiką gyvenseną propaguojantys danai pusryčių metu dažnai valgo įvairius dribsnius, geria jogurtą. Pusryčiai beveik visada valgomi namuose.
Tuo tarpu pietus dėl itin įtemptos darbotvarkės danai valgo darbe. Neretai jie atsineša maisto iš namų, tačiau vis populiaresnės tampa darbovietėje įrengtos kavinės. Jeigu kas pietus pasiruošia namuose, tai, be jokios abejonės, yra populiariausias daniškas valgis – sumuštinis (smorrebrod).
„Smorrebrod“ pažodžiui verčiamas reiškia „duona ir sviestas“, jis daromas iš ruginės duonos, užtepamas sviestu, o ant viršaus dedama pagal kiekvieno įprotį bei išmonę: jautiena, kumpis, kepta kiauliena, sūris, grybai, rūkyta lašiša, ungurys, krevetės, salotos. Daugelio nuomone, skaniausi „smorrebrod“ yra gaminami su daniškomis krevetėmis, juostele citrinos, ešerio filė gabalėliu ir krapais ant viršaus. Šių sumuštinių galima užsisakyti beveik visur, pradedant prabangiausiais restoranais ir baigiant pigiausia valgykla.
Pietų metu Danijoje gali būti padengtas šaltųjų patiekalų stalas (analogiškas švediškajam stalui). Apetitui sužadinti pirmiausia valgoma silkė, dažniausiai marinuota arba mirkyta acte, kuri uždedama ant juodos ruginės duonos, su svogūnais bei salotomis ant viršaus.
Po šaltųjų patiekalų patiekiami karštieji: nacionalinis danų valgis – mėsos suktinukai (frikadeller), dešrelės, kepenėlių paštetas su svogūnais bei grybais, kepsnys ir t.t. Pietūs baigiami šaltais, lengvais užkandžiais, salotomis, sūriais bei vaisiais.
Ilgėjant darbo valandoms ir vis spartėjant gyvenimo tempui, vakarienė tapo vienintelė proga visai šeimai pabūti drauge. Todėl stengiamasi valgyti prie bendro stalo. Populiaru vakare eiti pas draugus ar juos pasikviesti į svečius. Danai pasižymi punktualumu.
Su draugais vakarienė paprastai pradedama vyno taure Vėliau valgomas maistas apetitui sužadinti (dažniausiai žuvis) ir galiausiai pagrindiniai patiekalai – žuvies, jūros gėrybių ar mėsos, ir desertas.
