Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Zigmo Lydekos teigimu, reformos mokslo institucijose yra nesibaigiantis, nuolat besitęsiantis procesas, reikalaujantis šiuolaikiško, naujovėms atviro požiūrio ir atidumo atsispiriant politinėms intrigoms.
"Universitetas veikia lokaliai, bet mąsto globaliai - turime greitai reaguoti, atsižvelgti į studijų krepšelių sistemą ir patys nuspręsti, kurių programų atsisakyti. Visus įstatymus priimame kaip prielaidą, nes jie nuolat keičiami, taisomi. Kita vertus, turime atpažinti, kiek reforma yra politizuota ar reikšminga partijų lygmenyje. Ypač dabar, artėjant rinkimams, kai jaučiamas noras manipuliuoti aukštojo mokslo, kaip ir kultūros ar žemės ūkio, temomis. Mes, universitetai, nesame politinės struktūros ir nenorėtume ten būti", - sakė prof. Z. Lydeka.
Nors Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai užsiminė apie jau vykstančią universitetų integraciją, artimesnį bendradarbiavimą, jie nepalaiko tiesmuko jungimosi tol, kol jis nėra pagrįstas konkrečiu tikslu. Prof. Z. Lydekos nuomone, mechaniškas susijungimas nėra tinkama išeitis.
"Vytauto Didžiojo universitetas integravo Muzikos akademijos Kauno fakultetą, nors papildomo finansavimo negavo. Investavome į šią struktūrą vien tam, kad profesionalios muzikos tradicija gyvuotų Kauno mieste. Tam tikri dalykai, pavyzdžiui, Sveikatos mokslų universiteto įkūrimas, įvyksta natūraliai, o primestinis veiksmas sukelia priešingą reakciją", - įsitikinęs VDU rektorius.
Reformų būtinumą pabrėžė ir Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas, paminėjęs, jog vis dėlto jos vyksta nepakankamai greitai.
"Mes, įskaitant ir Vyriausybę, visada pavėluojame su reformomis. Tempas sulėtėja, nes blaškomės. Pradėjus reformą reikėtų tam tikrą laikotarpį jų laikytis", - paaiškino prof. P. Baršauskas. Jis sulaukė pritarimo ir iš kitų aukštųjų mokyklų vadovų, kurie atkreipė dėmesį į netobulą studijų krepšelių skirstymą pagal studijų kryptis.
Prof. P. Baršauskas atkreipė dėmesį, kad integracija - neišvengiama, tačiau pabrėžė, jog šis veiksmas be aiškaus tikslo bus beprasmiškas. Pavyzdžiui, Suomijos Alto universitetas, siekdamas patekti į geriausiųjų dešimtuką, į savo struktūrą įtraukė dvi geriausias dizaino meno bei verslo mokyklas ir taip priartėjo prie tikslo tapti geriausiu Europoje.
"Akademinėms struktūroms prievarta atneš tik žalą, jų bendruomenės turi subręsti. Niekur pasaulyje, net mažose šalyse, nėra, kad būtų tik vienas universitetas. Kodėl Lietuva turi griauti sistemą, kuri natūraliai vystosi?" - kolegoms antrino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos kūno kultūros akademijos Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis, pasitelkęs universitetų reitingų pavyzdį. Pasak jo, šiemet viename iš pasaulio geriausiųjų sąrašų pirmauja ne Oksfordas ar Kembridžas, o vos 2000 studentų turintis universitetas. Tai įrodo, jog didelės, sunkiau manevruojančios aukštosios mokyklos nebūtinai yra geresnės.
"Kaip minėjo prof. P. Baršauskas, manome, kad mūsų artėjimas galėtų vykti tik per atskiras studijų kryptis, matant, kad tai naudinga ir reikalinga. Nuostata Kaune ir Vilniuje turėti po vieną universitetą buvo suformuota, tačiau niekas nenurodė tikslo. Darbo grupė pasakė tik tiek, kad kažkas turi eiti link to. Neveltui tai buvo įvertinta kaip socialinė provokacija, mes ją ir priimame", - Vyriausybės veiksmus komentavo VDU rektorius.
VDU Studentų atstovybės prezidentas Paulius Baltokas spaudos konferencijoje pristatė "Kauno studentų namus" - bendrą laikinosios sostinės universitetų projektą, pastatą ar jų kompleksą, kur vyktų viešos paskaitos, konferencijos, diskusijos, o studentai galėtų burtis į organizacijas, vystyti kūrybines iniciatyvas, socialinius projektus, leistų laisvalaikį. Šie studentų namai taptų vieta praktikai, čia vyktų nemokamos teisės, psichologijos, socialinės, medicinos ir kitokios konsultacijos, atsirastų studentų valgykla, sporto, laisvalaikio patalpos, verslo inkubatoriaus prototipas, bibliotekos, skaityklos.
"Tai galėtų būti jaunas savo būdu, idėjomis ir metodais kultūros židinys Kaune. Čia vyktų specializuota universitetų kuruojama veikla - rūpinimasis darnia ir atsakinga aplinka, sveika gyvensena, informacinis švietimas, informacinių technologijų pritaikymas Kauno miestui ir jaunimui, bendradarbiavimas su užsienio studentas ir dėstytojais, visuomeninėmis organizacijomis, verslo atstovais", - naujojo projekto viziją pristatė P. Baltokas.
VDU rektoriaus Z. Lydekos teigimu, jau vyksta derybos su privačiomis struktūromis dėl šių namų vietos. Kad juos būtų patogu pasiekti, tai turėtų būti erdvė miesto centre.
"Tai būtų studentų namai plačiąja prasme - čia ne tik susieitų jauni žmonės, bet ir vyktų akademinis gyvenimas. Ši idėja yra pirmoji ir, ko gero, labiausiai vienijanti Kauno miesto universitetus. Studentai mažiausiai mato ribas tarp universitetų, todėl šis susibūrimas vienoje erdvėje juos tik dar labiau suvienytų", - naująja iniciatyva džiaugėsi prof. Z. Lydeka.