Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios įstatymo nuostatos jau detaliai reglamentuoja priverstinio vaikų perdavimo tvarką ir procedūras. Užtikrinamas kompetentingų specialistų dalyvavimas. Institucijų funkcijos aiškiai paskirstomos.
Kas ir kaip vykdo teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimą?
Pareiga įvykdyti teismo sprendimo sąlygas pirmiausia tenka atsakovui. Jeigu atsakovas nevykdo sprendimo gera valia ir jeigu ieškovas kreipiasi į antstolį, gali būti pradedamos priverstinio pobūdžio procedūros.
Tačiau vaiko globos reguliavimas teisinėmis ir juolab - priverstiniu būdu vykdomomis - procedūromis yra kraštutinis problemos sprendimo būdas, rašoma Lietuvos antstolių rūmų pranešime.
Kaip liudija užsienio šalių patirtis, perspektyvesnis yra dėl vaiko globos besirungiančių šalių dialogas ir susitarimas, kurį padeda pasiekti psichologų konsultacijos ir taikaus ginčų reguliavimo procedūros – mediacija.
Daugelyje užsienio valstybių – pvz., Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje, - ginčai dėl vaiko priežiūros ir gyvenamosios vietos nustatymo teismuose pirmiausiai sprendžiami taikant mediacijos procedūras, kuriomis siekiama, kad šalys rastų abipusiai priimtiną nesutarimų pašalinimo būdą.
Pagal Šveicarijos įstatymus vaiko paėmimas su trečiųjų šalių pagalba (priverstine tvarka) gali būti taikomas tik tada, kai visos kitos sprendimo vykdymo priemonės būna išnaudotos ir neveiksmingos.
Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, privalomas geranoriško šalių bendradarbiavimo etapas su vaikų interesais susijusiuose procesuose palaipsniui turėtų būti įtvirtintas ir Lietuvos teisės aktuose.
Jeigu sprendimas vis dėlto pateikiamas vykdyti antstoliui, antstolis organizuoja priverstinį sprendimo vykdymą, o kitų institucijų specialistai teikia reikiamas rekomendacijas ir atlieka vaiko perdavimui būtinus veiksmus. T. y. antstolis, būdamas teisinės srities specialistu, nevykdo jam nebūdingų socialinės ar psichologinės srities specialistų funkcijų, kurioms reikia kitokių profesinių įgūdžių ir žinių.
Lietuvos antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad po minėtų Civilinio proceso kodekso nuostatų įsigaliojimo nuogąstavimai, esą vaikas gali nukentėti nuo antstolio veiksmų, nebeturi net menkiausio pagrindo.
Pirma, bet kokie tiesioginiai kontaktai su vaiku pagal įstatymą patikėti reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams. Antra, Lietuvos antstolių praktikoje nėra buvę atvejų, kad vykdant su vaikais susijusius teismų sprendimus antstolių veiksmais būtų padaryta skriauda vaikui.
2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs Civilinio proceso kodekso 764 straipsnis suteikia antstoliui teisę spręsti vykdymo tvarkos klausimus ir visus procese dalyvaujančius asmenis įpareigoja užtikrinti vaiko teisių apsaugą:
1. Kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
2. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka, dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio sprendimu dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
3. Kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.
4. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui.
5. Teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.
6. Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga.
Antstolių veiksmus detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje taip pat yra įtvirtinta aiški antstolio procesinių veiksmų schema. Instrukcijos 25 punkte įrašyta nuostata, kad tais atvejais, kai skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal šį straipsnį teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Analogiška piniginių sankcijų sistema procesuose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo taikoma Ispanijoje ir Norvegijoje.