„Strasbūro teismas pirmiausia žiūri ne į tai, ar iš tikrųjų buvo padarytos realios įtakos, o į tai, ar aplinka iš esmės galėjo įtakoti teismo sprendimą ar negalėjo. Mano supratimu, žiūrint tų pavojų, kad būtų pažeistas nešališkumo principas, buvo labai nemažai. Jei mes pasižiūrėtume vien politikų, įvairiausiu lygiu iki pat aukščiausių, pasisakymų apie šitą bylą, tai pamatytume, kad turėjom jų nemažai apie tai, kaip palaikoma viena ar kita pusė, kaip turėtų būti sprendžiama šita byla, ir panašiai“, - teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius V.Nekrošius.
Pasak jo, tai, kad viena pusė sako, kad mergaitė buvo tvirkinta, tai neduoda automatiškai moralinės teisės kalbėti apie tai, kad jau mergaitė buvo tvirkinta.
„Vienos pusės argumentai toli gražu, mano akimis žiūrint, neduoda teisės sakyti, jog iš moralinės pusės reikia, kad vaikas būtų su teta ar su močiute“, - kalbėjo V. Nekrošius.
Paklaustas, ko turėtų pasimokyti politikai iš šios istorijos, jis teigė, kad vis dėlto, teisinėje valstybėje yra tam tikri principai, kurių negalima paminti, kai galvoji apie rinkimus.
Anot teisininko, teisėsaugos institucijos turi pasimokyti labai paprasto dalyko, kad turi suvokti, suprasti, kad yra nepriklausomos ir turi daryti savo darbą nepriklausomai nuo to, kas ką kur šneka.
„Aš manau, vien dėl to įtakos politikai šitai bylai turėjo“, - sakė V.Nekrošius.