Augalai ir vabzdžiai - patys geriausi kaimynai. Vabzdžiams reikia augalų dėl maisto ir pastogės, o augalai be vabzdžių negalėtų daugintis. Augalai vabzdžius vilioja nektaru ir žiedadulkėmis. Jos labai maistingos, turi baltymų, riebalų angliavandenių, fermentų ir vitaminų. Labai daug žiedadulkių turi aguonos, plukės, jonažolės, erškėčiai.
Skraidydami nuo žiedo prie žiedo vabzdžiai perneša žiedadulkes ir taip apdulkina kryžmadulkius augalus. Tačiau svarbiausias jų maisto šaltinis yra nektaras. Jį išskiria nektarinės, esančios prie žiedlapių ir piestelės pagrindo. Nektaras kaupiasi ilgų siaurų žiedų taurelėse ir pentinuose. Tai cukringas (turi fruktozės, gliukozės, sacharozės, maltozės) skystis. Išskiriamo nektaro kiekis priklauso nuo augalų rūšies, paros laiko, žiedo išsivystymo, oro temperatūros ir pan. Viename žiede būna labai mažai nektaro, todėl vabzdžiai turi aplankyti daugybę žiedų. Kai kurių rūšių augalų nektarą sunku pasiekti. Štai lelijų nektarinės yra taip giliai žiedų dugne, kad nektarą gali iščiulpti tik drugeliai su ilgais spirališkais straubleliais.
Kad vabzdys nepraskristų pro šalį, žiedas turi išsiskirti spalva arba kvapu. Bitės, kamanės iš toli pastebi geltonus, melsvai violetinius ir balzganus žiedus. Dieniniai drugiai taip pat orientuojasi pagal spalvas: baltukai ir sklandūnai maisto ieško raudonuose, geltonuose ir melsvai violetiniuose, o šeiriai, usninukai, dilgėlinukai, perlinukai ir satyrai pirmenybę teikia geltoniems ir mėlyniems žiedams. Purpuriškai raudonus gvazdikų žiedus lanko ilgaliežuvis sfinksas su ilgu straubleliu.
Naktiniai drugiai greičiau pastebi šviesius (baltus, gelsvus, šviesiai purpurinius) žiedus. Musės, žiedmusės, vabalai mėgsta ryškiai geltonus, mėlynus, violetinius ir baltus žiedus. Vabzdžius vilioja ir įvairūs piešiniai, taškeliai, brūkšneliai ant vainiklapių. Neužmirštuolių geltona akutė melsvame žiede, snapučių brūkšniuoti vainiklapiai, taškuotos apatinės lūpažiedžių šeimos augalų žiedų lūpos padeda vabzdžiams neišklysti iš kelio. Kai kurių augalų žiedų spalva keičiasi. Plaučių besiskleidžiantys žiedai iš pradžių rožiškai purpuriniai, vėliau mėlyni. Pavasarinio pelėžirnio žiedai iš raudonų pavirsta žalsvai mėlynais.
Kvapas taip pat labai svarbu. Žiedai išskiria kvapias, o kartais ir dvokiančias (dažniausiai tai eteriniai aliejai) medžiagas. Dėl būdingo kvapo gudobelių, putinų, šermukšnių, sedulų, raugerškių žiedus noriai lanko musės ir vabalai. Eterinius aliejus išskiria žiedų vainiklapiai, kuokeliai, staminodžiai ir nektarinės. Kai kurie augalai turi specialias liaukutes, kurios išskiria specifinio kvapo eterinius aliejus. Diktono (Dictamnus) kuokelių purpurinės liaukutės gamina specifinio citrinos kvapo eterinį aliejų.
Kvapas ir nektaras veltui nešvaistomi. Naktinių drugių apdulkinami žiedai išsiskleidžia vakare ir stipriausiai kvepia naktį (putoklių, smaliukių, nakvišų, vakaručių). Žiedai, kuriuos lanko dieniniai drugiai ir kamanės, stipriausiai kvepia dieną.
Kad gėlyną nuolat lankytų vabzdžiai, pasodinkime įvairių rūšių medingų augalų, kurie žydėtų ir kvepėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Gėlynus sodinkite saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Žiedų grožis, jų formos, spalvos ir kvapas iš tolo turi vilioti sparnuotus svečius.
Vabzdžius viliojančios vienmetės gėlės: kvapioji razeta ( Reseda odorata L.), pajūrinė lobuliarija ( Lobuliaria maritima (L.) Desv. sin. Alyssum maritimum (L.) Lam.), didysis žioveinis ( Antirrhinum majus L.), meksikinis žydrūnis ( Ageratum houstonianum Mill.), kvapusis tabakas ( Nicotiana alata Link. et Otto), paprastoji smalka ( Cheiranthus cheiri L.), paprastoji kosmėja ( Cosmos bipinnatus Cav.), raudonoji žvaigždūnė ( Scabiosa atropurpurea L.), puikioji gvaizdūnė ( Zinnia elegans Jacq.), pirštuotoji klarkija ( Clarkia unquiculata Lindl.), balzaminė sprigė ( Impatiens balsamina L.), bitinė sprigė ( Impatiens glandulifera Royle), darželinė juodgrūdė ( Nigella damascena L.), karčioji rugrūdėlė ( Iberis amara L.).
Daugiamečiai augalai: bergenijos ( Bergenia ), šilokai ( Sedum ), snapučiai ( Geranium ), kalninis dašis ( Satureja montana L.), vaistinis yzopas ( Hyssopus officinalis L.), rausvažiedė ežiuolė ( Echinacea purpurea (L.) Moench), kraujažolės (Achillea), tikroji levanda ( Lavandula angustifolia Mill.), čiobreliai ( Thymus ), pipirmėtė ( Mentha piperita L.), kanadinė rykštenė ( Solidago canadensis L.), šluotelinis flioksas ( Phlox paniculata L.), apskritagalvis bandrenis ( Echinops spharocephalus L.), pievinis šalavijas ( Salvia pratensis L.), kaukazinis vaistutis ( Arabis caucasica L.), paprastasis raudonėlis ( Origanum vulgare L.), didysis debesylas ( Inula helenium L.), sirinis klemalis ( Asclepias syriaca L.).
Jeigu auginate bites ar norite kuo daugiau jų prisivilioti, vertėtų pasėti bitinių facelijų ( Phacelia tanacetifolia Benth.), paprastųjų ežeinių ( Echium vulgare L.) ir vaistinių agurklių ( Borago officinalis L.). Tai ne tik medingi, bet ir palyginti gražūs augalai. Reikėtų pasirūpinti ir drugių vikšrais. Dauguma jų gyvena ant ankštinių (dobilai, barkūnas) bei kryžmažiedžių (čiužutės, žvaginės, kartenės, ridikai) augalų. Ypač daug vabzdžių pritraukia medingi skėtiniai augalai - daržiniai krapai, kmynai, anyžiai. Kupsto dilgėlių užteks prasimaitinti dilgėlinukų, spungių, admirolų vikšrams, o augindami skėtinių šeimos augalus ir rūtas galbūt prisiviliosite ir gražiausią Lietuvos drugį — machaoną.