Sunku su šiuo teiginiu nesutikti - per pastaruosius metus sceną išvydo keletas naujų ar atnaujintų šio žanro kūrinių, tokių kaip Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“, Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ ar Roko Radzevičiaus „Jūratė ir Kastytis“, „Saulės žemė“, Andriaus Mamontovo „Tadas Blinda“, prieš kurį laiką žiūrovai matė pasaulio aukso fondui priskiriamų E.L. Vėberio miuziklų „Jėzus Kristus – superžvaigždė“, „Operos fantomas“ koncertinius atlikimus, Kauno muzikiniame teatre neseniai rampos šviesą išvydo G.Gladkovo „Brėmeno muzikantai“, gruodžio 16 dieną numatyta A.Giniočio režisuojamo J.Kander vieno iš garsiausių miuziklų „Kabaretas“ premjera.

Kertiniu akmeniu miuziklo žanro atgimime turėtų tapti po trisdešimties metų sugrįžtanti “Ugnies medžioklė su varovais” – pirmasis tikrai lietuviškas miuziklas, pastatytas teatre.

Taigi miuziklas sugrįžo, tačiau kur ieškoti miuziklo? Kur galėtų įsikurti miuziklo teatras? Šiandien Lietuvos miuziklų kūrėjai yra savotiškoje aklavietėje – visame pasaulyje itin populiarus, o dabar sparčiai populiarėjantis ir Lietuvoje žanras vis dar neturi savo buveinės, tad dažniausiai tenka rinktis atviras erdves, kaip, sakykim, Vingio parkas Vilniuje ar Nemuno sala Kaune, arba tenkintis egzistuojančiomis teatrų salėmis, kurios dažniausiai nėra pritaikytos tokiems gyvo muzikinio atlikimo reikalaujantiems pastatymams.

Šį klausimą sprendė ir “Ugnies medžioklės su varovais” kūrėjai, galų gale pasirinkę netradicinį sprendimą – grąžinti kūrinį į erdvę, atkuriančią jo atsiradimo laikus, savaip žaidžiančią su siužetu. Ateitis parodys, galbūt jie išsprendė ir visų miuziklo statytojų dilemą? Gal miuziklo teatrui iš tiesų būtų verta pasirinkti “Pergalę”? Buvusį prestižinį sovietinių laikų kino teatrą, kuriame yra išsilaikiusi puikiai šiam žanrui tinkanti erdvė? Deja, sklinda kalbos, kad „Pergalėje“ numatoma įkurti kažkokį eilinį kazino...

„Ugnies medžioklės su varovais” kūrėjai sako, kad šis kino teatras pasirinktas neatsitiktinai – jame dar išlikusi autentiška septintojo dešimtmečio dvasia, ją dar labiau sustiprina per pastaruosius dešimtmečius praktiškai nepasikeitęs interjeras. Pasak miuziklo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus, kino teatre išlikęs ir sovietinis bufetas, ir ložė CK sekretoriui, sienas dengiantys apmušalai bei kiti anų laikų dvasią perteikiantys atributai.

„Tai erdvė, kurioje gali apsigyventi įvairios muzikinės ir teatro idėjos“, - sakė G.Kuprevičius. Jei taip atsitiktų, būtų simboliška, kad pirmasis lietuviškas miuziklas vėl taptų savotišku sąjūdžiu – žiežirba, įplieskiančia kūrybinę ugnį ir leidžiančia atsiverti naujoms erdvėms, jau seniai reikalingoms Lietuvos kūrybos pasaulio žmonėms.

„Ugnies medžioklės su varovais“ kūrėjai prieš 30 metų, pradžiugindami jaunimą ir papiktindami sovietų valdžią, įžiebė miuziklo liepsną Lietuvoje. Ir ne tik miuziklo. „Mane labai pradžiugino vienas internetinis komentatorius, parašęs man labai malonų sakinį, kad „Ugnies medžioklė“ artino Sąjūdį, - sakė Giedrius Kuprevičius. Nenorėčiau dabar savęs, S.Šaltenio ir L.Jacinevičiaus vardintis disidentais, sakyti, kad šiuo miuziklu mes suardėme Tarybų valdžią. Mes kitaip ją ardėme. Ją ardė ir R.Verbos dokumentiniai filmai, ir M.Giedrio filmas „Herkus Mantas“, ir daugiau tiek muzikinėje erdvėje, tiek dailėje, tiek literatūroje buvo tokių dalykų, kurie niekaip netilpo į nustatytus sovietinius kanonus.“ Pasak G.Kuprevičiaus, miuziklas tuo metu buvo vadinamas buržuaziniu žanru, nes jis rodė netarybinį gyvenimo būdą, santykius, reiškinius, apie kuriuos tuo metu buvo nutylima.

Sakykim, išvietė, rublio tikroji vertė – kalbėjimas apie tai buvo pateikiama kaip kapitalizmo grimasos. Pas mus viskas turėjo būti labai gražu, dideli derliai, pilnos parduotuvės mėsos, kurią rodė kino kronikos, ir čia pirmajame aukšte prieš miuziklą bus rodoma tokia kronika, - šypsosi kompozitorius. Išleistos „Ugnies medžioklės su varovais“ plokštelės groja iki šiol, - sako G.Kuprevičius, - o premjeros išvakarėse pasirodo „Bombos“ leidžiamas kompaktas, apie kurį , tiesą sakant, autorius nieko nežinojo. Šiandien, perdavę taip ir neužgesusią liepsną jaunajai kartai, spektaklio kūrėjai žada naujai įsižiebsiančią miuziklo ugnį, simboliškai nušviesiančią ir senąjį „Pergalės“ kino teatrą, ir visą Lietuvą. Lapkričio 30 dieną scenoje debiutuosiančiame miuzikle degs net ir aktorių delnai.

Giedrius Kuprevičius:
"Mane labai pradžiugino vienas internetinis komentatorius, parašęs man labai malonų sakinį, kad „Ugnies medžioklė“ artino Sąjūdį."
„Ugnies medžiokle“ Giedrius Kuprevičius mane pakerėjo dar jaunystėje. Jau tada įsivaizduodavau save šio miuziklo režisieriumi, o dabar – nebeištvėriau - atėjo laikas įpūsti naują liepsną“, - sako netikėtumo talentu garsėjantis atgimusio miuziklo režisierius Gytis Padegimas. Jis žada žiūrovų nepaleisti net pertraukos tarp miuziklo veiksmų metu ir sukurti tokį emocinį lauką, kad publika pasijustų viena koja stovinti XXI amžiuje, kita – 1970-uosiuose. Pasak G.Padegimo, spektaklyje netruks ugnies ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.

Kūrėjų teigimu, ugnies stichija lems, kad gyvas ir kintantis bus visas pastatymas. „Šiais fonogramų laikais tai itin retas dalykas, tačiau visuose 10 spektaklių ir choras, ir solistai dainuos gyvai. Gyvai muzikines partijas atliks orkestras ir roko muzikantai, o solistai keisis, todėl visi parodytieji spektakliai bus skirtingi“, - sakė kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Autorius teigia, kad tarp žiūrovų nebus nė vieno, girdėjusio tokią „Ugnies medžioklę su varovais“, kokia ji nuskambės šio mėnesio pabaigoje. Net tarp tų, kurie teigia mokantys miuziklo temas atmintinai. Miuzikle atsirado ir naujų instrumentuočių, ir iki šiol niekam negirdėtų, specialiai atgimstančiam spektakliui sukurtų vokalinių kūrinių. Vienas tokių – Rolando personažo atliekama daina „Rolando baladė“, kompozitoriaus teigimu, pretenduojanti prilygti populiariosioms „Kregždutėms“.

„Ugnies medžioklė“ ir toliau žada keistis“, - šypsodamas sakė kompozitorius. Pasak jo, miuziklas turės net dvi skirtingas pabaigas. Viena jų skambės spektakliuose, vyksiančiuose iki Kalėdų, po šios šventės žiūrovai sulauks visai kitos miuziklo pabaigos.

Sugrįžtantis miuziklas savo ugnimi sušildys ir sostinės vaikus bei senjorus. Lapkričio 30 dieną apsilankę miuziklo premjeroje – pokylyje parems socialinės pagalbos reikalingus mažuosius. Tam bus skirta dalis premjeros metu surinktų lėšų.

Sostinės senjorams siūloma pirmiesiems išvysti išskirtinę spektaklio peržiūrą, bilietai į ją pateikusiems pensininko pažymėjimą kainuos simbolinę kainą. Senjorams skirta miuziklo peržiūra vyks lapkričio 29 dieną.