Dabar istorikai, lingvistai ir archeologai pradeda taikyti Koranui tuos pačius tyrimo metodus, kokie buvo taikomi Biblijai per pastaruosius 150 metų. Koranas parašytas puikia kalba, tačiau dažnai žodžių ir frazių reikšmė ne visai aiški. Viena iš priežasčių – arabų kalba kaip rašto kalba gimė kartu su Koranu. Vis daugiau atrandama įrodymų, kad daugelis žodžių perimti iš senovės sirų ir aramėjų kalbų.
Pavyzdžiui, Korane kalbama, kad rojuje kankinių laukia hur. Ankstyvųjų komentatorių manymu, šis žodis reiškia "skaistuolė, nekalta mergelė" – iš čia ir 72 hurijos. Tačiau aramėjų kalba hur reiškia "baltas", ir šis žodis buvo dažnai vartojamas baltosioms vynuogėms įvardyti. Mokslininkas, pradėjęs šiuos novatoriškus tyrimus ir dėl suprantamų priežasčių pasirašinėjantis slapyvardžiu Christophas Luxenbergas, teigia, kad "vynuogės" geriau dera prie konteksto.
Pirma, Koranas lygina hur su kristalais ir perlais, antra, islame labai paplitęs įsitikinimas, kad rojuje gausu vaisių, ypač baltųjų vynuogių. Taigi galimas daiktas, kad šachidams, atvykstantiems į rojų, vietoj sekso su skaistuolėmis bus pasiūlyta vynuogių kekė. Tai bent jie nusivils.
Sukeldamas didelį pasipiktinimą, Luxenbergas taip pat kvestionuoja tradicinę fragmento, kuris pateikiamas kaip įrodymas, kad moteris privalo dėvėti čadrą, interpretaciją. Pasak jo, Koranas reikalaująs iš dievobaimingų moterų ne užsidengti veidą iki krūtinės, kaip tradiciškai manoma, o "užsijuosti juostą virš klubų". Islame egzistuoja debatų ir pataisų įvedimo tradicija, vadinama idžtihadu (ijtihad), bet Korano interpretacija sustingo ir neperžengia klasikinių komentarų, parašytų praėjus dviem amžiams po pranašo mirties, modelio. Didžiųjų valstybių iškilimų ir nuosmukių istorija rodo, kad tik tada, kai žmonės turi galimybę laisvai aptarti visus klausimus, kai panaikinami religiniai tabu, įmanomi moksliniai atradimai, ekonominės revoliucijos ir naujų stiprių civilizacijų susiformavimas.
"Tabu iki šiol stiprūs", – kalbėdamas apie Korano tyrimus pažymi Gabrielis Saidas Reynoldsas, Notr Dame universiteto Indianos valstijoje ekspertas islamo klausimais. Jis vadina naujus ankstyvojo islamo tyrimus "pirmu žingsniu link intelektinio pabudimo".
Tačiau musulmonų fundamentalistai Koraną – tiesiogine prasme – laiko Viešpaties žodžiais ir aršiai puola laisvai mąstančius mokslininkus kaip eretikus. Musulmoniškoji inteligentija įbauginta, o islamą dažnai platina siaurakakčiai ekstremistai.
Vis dėlto yra viltį teikiančių ženklų. Islamo feministės siekia įtvirtinti tokias religinių nuostatų interpretacijas, kurios įgalintų lyčių lygybę. Vienas Irano teologas skatina nuodugniau studijuoti siriškąsias Korano šaknis. Tuniso ir Vokietijos mokslininkai rengia naują Korano leidimą, pagrįstą ankstyviausiais rankraščiais. Neseniai Iranas išlaisvino Hashemą Aghajari, anksčiau pasmerktą mirti už tai, kad kvestionavo griežtas islamo religines nuostatas.
"Nutraukus klaidingus religinės tradicijos saitus atsiras sąlygos pozityviai evoliucijai kitose mokslinėse ir intelektinėse srityse", – teigia Luxenbergas. Tarptautinė bendruomenė deda daug pastangų, kad islamiškasis pasaulis vėl atsistotų ant kojų. Atgimimui trukdo ne Koranas ar islamas, o fundamentalizmas. Tikiuosi, kad nauji Korano tyrimai – užgimstančios islamiškosios Reformacijos požymis ir kad ateityje musulmonų jaunuoliams dvasininkai žadės ne 72 juodaakes skaistuoles, o vynuogių kekę.