Suprantama, jog valstybės prievartos naudojimas sprendimų vykdymo procese turi būti teisėtas, tačiau materialinės teisės atžvilgiu negali būti teisinga pozicija, kada tam tikros pareigos (prievolės) vykdytojas (skolininkas) turi galimybę nevykdyti teismo sprendimu nustatytų prievolių ar atidėti ilgesniam laikui šių prievolių vykdymą.
Iš to seka, kad įstatymais reglamentuotame sprendimų vykdymo procese turi būti įtvirtinta daugiau skolininko pareigų, susijusių su sprendimo vykdymu. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (393 str.) numato visą eilę skolininko teisių, kuriomis jis gali laisvai naudotis sprendimo vykdymo procese. Skolininkas turi teisę pats ar per savo atstovus susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą apskųsti teismo antstolio veiksmus. Deja, įstatymuose pamiršta įtvirtinti ir skelbti pagrindinę skolininko pareigą - įvykdyti teismo patvirtintą sprendimą.
Galiojantis Civilinio proceso kodeksas (408 str. 3 dalis) deklaruoja tik vieną skolininko pareigą - aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Tačiau kita to paties kodekso norma (397 str.) numato teismo antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkas yra išvykęs į ilgalaikę komandiruotę arba darant skolininko paiešką. Vadinasi, tokie skolininko veiksmai, kaip išvykimas į ilgalaikę komandiruotę, slapstymasis ir vengimas atvykti į teismo antstolių kontorą gali sudaryti pagrindą teismo antstoliui sustabdyti sprendimo priverstinį vykdymą.
Įstatymai taip pat numato teisę proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (taip pat ir skolininkui) apskųsti teismui kiekvieną teismo antstolio veiksmą, atliktą vykdant teismo sprendimą. Minėto skundo padavimas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki skundas bus išnagrinėtas teisme. Tokiais veiksmais dažniausiai naudojasi nesąžiningi skolininkai, kurie turi tikslą kuo ilgiau išvengti realaus teismo priskirtų prievolių vykdymo. Nesąžiningi skolininkų veiksmai teisės prasme negali būti traktuojami neteisėti, nes pats įstatymas nustato tokią teismo antstolio veiksmų apskundimo galimybę. Nesmagu, bet galiojantys įstatymai nenumato skolininkų atsakomybės už nepagrįstą, bet teisėtą teismo sprendimų vykdymo vilkinimą.
Žinoma, teismas gali skirti skolininkui baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokios baudos gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma arba procentais už kiekvieną praleistą dieną. Be to, įstatymai taip pat nurodo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tačiau, minėtų priemonių taikymo atžvilgiu nėra suformuota vieninga teismų praktika.