Normali oda

Pasenusios ir negyvos ląstelės lupasi lėčiau – raginis sluoksnis nebesulaiko drėgmės odoje ir nebeapsaugo jos nuo vidaus ir išorės kenksmingos įtakos. Oda netenka stangrumo, elastingumo ir švelnumo. Pamažu ji tampa sausa.

Riebi oda

Ląstelės lėčiau aprūpinamos deguonimi ir todėl netenka gebėjimo sulaikyti vandenį. Sugriaunama pusiausvyra. Didžiąją dalį odos viršutinio lipidų sluoksnio sudaro riebalai. Vartojant sausinančias kosmetikos priemones, oda gali labai išsausėti.

Sausa oda

Dėl riebalų ir vandens trūkumo oda tampa silpna, ji netenka apsauginio sluoksnio, nebegali apsisaugoti nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Blogai prižiūrimas epidermis ima greičiau senti. Pradeda trūkinėti kapiliarai. Oda tampa panaši į pergamentą. Atsiranda daug raukšlelių. Ji tampa išdžiūvusi ir sutraukta.

Jautri oda

Odos vandens lipidų barjeras sugriautas, o mikrocirkuliacija sutrikdyta. Silpnas epidermis ir ne tokios stiprios apsauginės funkcijos.

ODOS FIZIOLOGIJA IR DRĖKINIMAS

Odos drėkinimas yra viena pagrindinių funkcijų, kurią reguliuoja natūralių, tarpusavyje susijusių mechanizmų sistema.

Natūraliai oda drėkinama be perstojo. Drėgmė patenka į epidermį per odos viršutinį sluoksnį. Kalbant apie odą, galima išskirti du pagrindinius reiškinius:

1. Dinaminis, arba kintamasis, reiškinys – vanduo pasisavinamas nuolat ir nejučia, kaip nejaučiame ir to, kad drėgmė išgaruoja pro raginį odos sluoksnį. Šį reiškinį vadina nejaučiamuoju vandens išnykimu (NVI). Vanduo, kurį oda su krauju gauna iš dermos, prateka per keletą epidermio sluoksnių ir pasiskirsto visame organizme (negalvokite, kad tai prakaitavimas).

NVI yra labai svarbus sveikam epidermiui, jis atneša tokių maistingųjų medžiagų kaip deguonis, gliukozė ir riebalinės medžiagos. Jei šis procesas nutraukiamas ar susilpnėja, epidermio funkcijos tampa nebe tokios veiksmingos ir sutrikdoma riebalų sintezė. Be to, jei reakcija labai stipri, oda tampa sausa ir jautri bei pažeidžiama.

2. Statinis, arba nekintamasis, reiškinys – ląstelės sulaiko drėgmę epidermio viršutiniuose sluoksniuose. Tai susiję su mūsų odos natūraliu drėkinimo reiškiniu (NDR). Kad epidermis išsaugotų elastingumą ir švelnumą, NDR komplekse turi būti mažiausiai 10% vandens.

Teoriškai mąstant, odos nereikėtų drėkinti, bet mes gyvename ne stiklo kolboje, mūsų gyvenimo sąlygos toli gražu nėra idealios. Vandens kintamąjį srautą į išorę skatina du natūralūs elementai:

a) Tarpląstelinis skystis, kurio sudėtyje yra riebalų. Jis jungia epidermio ląsteles. Jis turėtų būti tirštas, kad galėtų sudaryti natūralų barjerą.

b) Vandens lipidų sluoksnis, kuris apsaugo mūsų odą. Tai natūrali kosmetinė priemonė. NDR sulaiko vandenį epidermio ląstelėse.

Šis natūralių elementų junginys, galintis sugerti vandenį ir jį išlaikyti, leidžia odai pasisavinti atmosferos drėgmę. Taip išlaikoma natūrali odos drėgmės pusiausvyra.

Drėgnumą nusako tokie reiškiniai:

- difuzijos ir išgarinimo pusiausvyra,
- srautų dydis,
- gebėjimas pasisavinti drėkinamąsias medžiagas.

Gaila, bet šių natūralių mechanizmų veikla gali būti sutrikdyta, o jų pusiausvyra sugriauta.

Bus tęsinys