Tai galutine ir neskundžiama nutartimi antradienį konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), atmetęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo prokuroro Dainiaus Baraniūno kasacinį skundą dėl kaltinamiesiems paskelbto išteisinamojo nuosprendžio.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teismuose bandė įrodyti, kad dar 2007-ųjų vasario-kovo mėnesiais bendrovės „Baltlanta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Savčenka su darbuotojais, siekdami apgaule gauti 8 mln. litų už laivo „Kiras -1“ pridavimą į metalo laužą, laivo žvejybos žurnale suklastojo duomenis apie žvejybos veiklą ir esą žvejojusių kapitonų parašus.
Pareigūnai įtarė, kad A. Adomaitis, esą piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sukūrė ir pasirašė Žuvininkystės departamento raštą, būtiną ES finansinei paramai gauti, ir pateikė jį NMA.
Visi kaltinamieji buvo išteisinti, teismui konstatavus, kad tariamai klastotas laivo „Kiras-1“ lietuviškas žvejybos žurnalas, kurio reikalavo Žuvininkystės departamentas, kaip laivo žvejybos fakto, būtino paramai gauti įrodymo, neturėjo būti pildomas.
Laivas „Kiras-1“ žvejojo Mauritanijos ekonominėje zonoje, kurioje pildomas EB ir Mauritanijos Islamo respublikos sutartimi nustatytos formos žvejybos žurnalas.
Pasak teismo, laivas „Kiras-1“ neabejotinai žvejojo reikalingą paramai gauti laiką, todėl kaltinamųjų veiksmai siekiant gauti paramą neturi ir sukčiavimo bei piktnaudžiavimo tarnyba požymių.
Generalinės prokuratūros prokuroras LAT prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Kasaciniame skunde prokuroras nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, nutartyje tik formaliai aptarė prokuroro išdėstytus argumentus dėl žvejybos žurnalo, kaip vienintelio dokumento Lietuvos Respublikoje, galinčio patvirtinti, kiek laiko laivas žvejojo jūroje, ir jo svarbos svarstant klausimą dėl paramos skyrimo.
Pasak prokuroro, nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neaišku, kokio norminio teisės akto pagrindu žvejojant Mauritanijos zonos vandenyse bei pildant šios šalies žvejybos žurnalą turėjo būti pildomas lietuviškas žvejybos žurnalas ir ar jis bendrai turėjo būti pildomas, tačiau teismas nesiėmė priemonių šiam neaiškumui pašalinti.
Su tokiais prokuratūros argumentais nesutikęs LAT pažymėjo, kad laivo „Kiras-1“ žvejybos žurnalas nėra dokumentas baudžiamąja prasme, nes jo pildymas nebuvo privalomas Mauritanijos žvejybos zonoje žvejojantiems Lietuvos laivams – nėra teisės akto, įpareigojančio tai daryti.
Pasak teismo, žvejybos žurnalas yra specifinis, siauresnio turinio ir paskirties dokumentas, skirtas konkrečiam tikslui – žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti.
„Duomenys apie laivo gyvenimo eigą bei įvykius išsamiau pateikiami laivo žurnale, todėl būtent laivo žurnalas ir yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie laivo gyvenimą ir įvykius, todėl jie laikytini patikimais nustatant žvejybos dienų skaičių“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Pasak teismo, pildant laivo „Kiras“ žvejybos žurnalą formaliai į jį buvo įrašyti tam tikri klaidingi duomenys – neteisingai nurodyti laivų, į kuriuos perkrauta produkcija, pavadinimai bei suklastoti dviejų laivo kapitonų parašai, tačiau šie duomenys neturėjo jokios reikšmės nustatant laivo žvejybos dienų skaičių. Kiti esminiai laivo „Kiras-1“ žvejybos žurnalo duomenys buvo teisingi.
„Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė LAT.
Teismo nutartyje taip pat pažymima, kad išteisintųjų parodymais nustatyta, jog lietuviškas žvejybos žurnalas jūroje nebuvo pildomas, o sužinojus apie būtinumą šį žurnalą pateikti Žuvininkystės departamentui, buvo stengiamasi jį užpildyti kuo tiksliau, atkuriant duomenis iš kitų šaltinių.
„Pagal pareikštą kaltinimą, kurio ribos apibrėžtos kaltinamajame akte, dokumento (laivo žvejybos žurnalo) suklastojimas ir tokio dokumento pateikimas Žuvininkystės departamentui buvo traktuojamas kaip apgaulės priemonė padarant sukčiavimą. Nenustačius, kad išteisintieji turėjo tikslą suklastoti laivo žvejybos žurnalą, t. y. įrašyti į jį neteisingus duomenis apie žvejybos dienų skaičių, taip siekiant suklaidinti kompetetingą instituciją dėl teisės gauti paramą už laivo „Kiras-1“ žvejybinės veiklos nutraukimą, taip pat nenustačius, kad duomenys apie laivo žvejybos dienų skaičių yra neteisingi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad išteisintųjų veikoje nėra baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – apgaulės ir subjektyviojo požymio – tyčios apgaule įgyti svetimą turtą“, – konstatavo teismas.