Taip pat skiepyti gyvuliai, kurie ganėsi netoli nuo juodlige apsikrėtusių ir nuo šios ligos nudvėsusių gyvulių užkasimo vietų. Žemėje juodligės bacila gyvybinga išlieka keletą dešimtmečių ar net šimtą metų.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja Viktorija Jasulaitienė sako, kad niekur pasaulyje nuo juodligės neskiepijami visi piliečiai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dažniausiai skiepijami laboratorijų darbuotojai, gyvulių augintojai, odų perdirbėjai ir pan.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad juodligė yra zoonozė, tai yra ja užsikrečiama tik nuo gyvulių, o žmogus nuo juodlige sergančio žmogaus neapsikrečia. Pasak V.Jasulaitienės, pasaulyje yra įvairių skiepų nuo juodligės, todėl nusakyti, kada įgyjamas imunitetas, neįmanoma.

Tarkime, moderniausia amerikietiška vakcina reikėtų skiepyti 6 kartus per 18 mėnesių, o po metų reikėtų dar kartą paskiepyti. Tada įgyjamas laikinas imunitetas. Gydytojos teigimu, skiepai paprastai labai brangūs, todėl jiems įsigyti reikėtų milžiniškų lėšų.

Buvo nuspręsta, kad tai visiškai neekonomiška, nes liga retai pasitaikydavo, be to, esama pakankamai antibiotikų, kurie sėkmingai gydo juodligę. Tačiau, gydytojų teigimu, profilaktiškai antibiotikų vartoti nederėtų, nes šitaip silpninamas organizmo imunitetas.