Iš 300 ml riebalų – 5 ml kamieninių ląstelių
T. Aštrauskas neseniai Lietuvoje atliko operaciją, kurios metu pacientei į veidą buvo sušvirkšta kamieninių ląstelių.
„Iš esmės tai įprasta operacija, kurias darome jau dvidešimt metų, kai iš vienos kūno vietos išsiurbiami riebalai ir suleidžiami į kitą, pavyzdžiui, į sėdmenis, krūtinę arba veidą. Naujovė ta, kad iš riebalų buvo paruošta kamieninių ląstelių. Anksčiau buvo manoma, kad daugiausiai kamieninių ląstelių yra kaulų čiulpuose. Vėliau moksliniai tyrimai įrodė, kad jų daugiausiai yra riebaluose. Taip pat buvo rasti būdai, kaip jas išgryninti. Vaizdžiai tariant, iš kūno paimama 300 ml riebalų ir iš jų per porą valandų, veikiant tam tikrais fermentais, paruošiama 5 ml kamieninių ląstelių.
Ten, kur jos suleidžiamos, prasideda naujų ląstelių gamyba. Pavyzdžiui, jei suleisime jų į odą, toje vietoje atsinaujins oda, jei į raumenį – raumuo, jei į kremzlę – kremzlė. Rekonstrukcinėje chirurgijoje šios ląstelės turbūt labiausiai galėtų būti pritaikytos nudegimo randams gydyti, o estetinėje chirurgijoje – veido ir krūtų formos atstatymui“, - pasakojo medikas.
Tai nereiškia, kad kamieninės ląstelės gali pakeisti krūtų implantus. Anot pašnekovo, krūtų implantavimas – paprastesnė ir pigesnė operacija, kai reikia didinti krūtis. Tuo tarpu su riebalais galima ištaisyti asimetriją. Tiesa, plastikos chirurgui pavyko atkurti krūtį jos netekusiai merginai, tačiau tam prireikė net kelių operacijų.
Taip pat kol kas neverta tikėtis, kad kamieninės ląstelės atjaunins senėjančią mūsų odą. „Į veidą riebalai, o taip pat ir kamieninės ląstelės, leidžiami todėl, kad senėjant veido oda ir poodis plonėja, raumenų aktyviosios zonos formuoja raukšleles ir viskas slenka žemyn. Vien riebalų pagalba atkurti nuslinkimo gravitacijos mes negalime, bet padaryti pilnesnį veidą kombinuojant riebalus arba kamienines ląsteles su veido pakilimo operacija – idealus dalykas. Tačiau tai nereiškia, kad moteris atrodys dešimt metų jaunesnė. Tiesiog pagerėja odos kokybė – aplinkiniai pastebi, kad kažkas pasikeitė, tik nesupranta – kas“, - tikino pašnekovas.
Daugiausiai nerealių pageidavimų – dėl krūtinės
Vienas efektyviausių būdų atjaunėti – botulino injekcijos. T. Aštrauskas pastebi, kad pastaruoju metu veido jauninimo procedūros Lietuvoje populiarėja. Medikas sulaukia įvairaus amžiaus pacienčių – nuo 40 iki 65 metų amžiaus.
„Pradėjus naudoti botuliną, buvo manyta, kad po penkto-šešto karto injekcijų nebereikės, bet gyvenimas parodė, kad audiniai prie jo šiek tiek pripranta ir jo veikimas po kelių kartų kaip tik silpnėja. Esamos padėties botulinas nepablogina, tačiau jo veikimo laikas ribotas – vidutiniškai kas 4-6 mėnesius tenka atnaujinti. Kai kuriems žmonėms jis veikia trumpiau, nes jų organizmas turi daugiau botuliną skaidančių fermentų. Pavyzdžiui, turėjau pacientę, kai po kelių injekcijų teko prieiti bendro sutarimo, kad jų nebedarysime, nes jos visiškai neveikė“, - pasakojo pašnekovas.
Putlintis lūpas, anot plastikos chirurgo, lietuvės ne itin mėgsta, o ir perlenkimų paprastai nebūna – moterys nesiryžta turėti labai išraiškingų ir didelių lūpų. Nosies korekcijai ateinama taip pat ne taip ir dažnai.
10 proc. plastikos chirurgo pacientų – vyrai. Jie sudaro didžiąją dalį nosies korekcijos operacijų – po muštynių neteisingai suaugusi nosis trukdo jiems normaliai kvėpuoti. Kita kategorija vyrų, sekdami moterų pavyzdžiui, vaikosi jaunystės. „Su vyrais yra sunkiau – jų maskulatūra tvirtesnė, reikia daugiau medikamentų ir, kaip bebūtų keista, jie reiklesni, didesni maksimalistai rezultato požiūriu, be to, jautresni skausmui“, - teigė T. Aštrauskas.
Paklaustas, kuriomis kūno dalimis moterys būna labiausiai nepatenkintos, T. Aštrauskas pirmiausiai paminėjo veidą – ypač moteris jaudina pokyčiai viršutinėje jo dalyje (antakiai, vokai ir paakiai). Toliau seka krūtinė, kojos, pilvas.
Anot plastikos chirurgo, lietuviai dar pakankamai konservatyvūs – ne tik plastinės chirurgijos, bet ir homoseksualių santykių bei kitų reiškinių atžvilgiu. „Vakaruose yra kitaip. Kita vertus, Lietuvoje plastinė chirurgija populiarėja. Ypač tie žmonės, kurie gyvena užsienyje, atvykę čia didesnę dalį pinigų turbūt išleidžia dantų tvarkymui ir plastinėms operacijoms“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, bent jau pastarąjį dešimtmetį plastikos chirurgijos ateitis – riebalai. „Pastarąjį dešimtmetį jie gali būti vienu iš plastinės chirurgijos molių. Manoma, kad vėliau į plastinę chirurgiją ateis nano technologijos, kurios atvers naujas galimybes. Taip pat didės kamieninių ląstelių galimybės. Šiuo metu dar žengiami tik pirmieji žingsniai“, - tikino pašnekovas.
Plastikos chirurgija šiandien suvulgarinta
Tuo tarpu plastikos chirurgo Dariaus Radzevičiaus teigimu, šiandien aplink save matome ir daug blogų plastinės chirurgijos pavyzdžių, dėl kurių ši sritis tapo suvulgarinta.
Michael'as Jacksonas, Elizabeth Hurley, Madonna, Pamela Anderson, Cher, Valerij Leontjev, Ala Pugačiova – plastikos chirurgas šį sąrašą galima tęsti be galo. Tačiau, anot pašnekovo, yra ir gerųjų pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, Tomas Cruise'as. Negaliu teigti kategoriškai, bet esu beveik tikras, kad jam buvo atlikta veido tempimo operacija. Tačiau niekam net tokių minčių nekyla – mes kalbame tik apie tai, kad jis gerai atrodo. Kitas gerasis pavyzdys – Silvijus Berlusconis. Ar matosi, kad jam atlikta plastinė operacija? Ne. Tačiau žiūrint nuotraukas galima atsekti, kada jo veidas pasikeitė: žmogus atjaunėjo taip, kaip tikrai neįmanoma atjaunėti nuo dietos ar jaunos žmonos. Puikiai atrodo Demi Moore, nors neabejoju, kad ji yra pastovi plastikos chirurgų pacientė“, - tikino D. Radzevičius.
Anot D. Radzevičiaus, žmogus po operacijos turi atjaunėti tiek, kad nesimatytų plastikos chirurgo įsikišimo. Tai ir yra plastinės chirurgijos esmė – kuo natūralesnis rezultatas, o ne beprotiškai ištemptas veidas, neužsimerkiančios akys, pastoviai nustebęs veidas, o lūpos taip pripūstos, kad jos labiau panašios į dešrelę.
Tuo tarpu psichologai ir medikai vis dažniau kalba apie didelę žalą žmogui darantį jaunystės kultą, kuris skatina nekęsti besikeičiančių savo bruožų ir apgaudinėti laiką. Ši tendencija turi eilę psichologinių pasekmių. Anot šeimos gydytojos Ievos Okulič-Kazarinienės, šiuolaikiniai žmonės bijo senėti. Todėl, užuot stengęsi palaikyti gerą fizinę ir protinę formą, mankštinę savo kūną ir protą, besimokę kalbų, puola į depresiją ar savo nerimą slopina raminamaisiais arba migdomaisiais – bent jau tie, kurie neturi pinigų plastinėms operacijoms.
„Pas mus nesveikas jaunystės kultas, o pagyvenę žmonės kažkur išsislapsto. Nėra nuostatos, kad kokybiškas gyvenimas gali būti bet kuriame amžiuje – nesvarbu, ar tau 20, 40 ar 60 metų. Kartą teko skristi lėktuvu, kurį aptarnavo per 50-tą dešimtį persiritęs stiuardas. Tai buvo labai neįprasta, bet labai malonu. Lietuvoje aptarnavimo sferoje dirba tik jauni žmonės, net pagyvenusių padavėjų, kaip užsienyje, nepamatysi“, - pasakojo pašnekovė.