Bado destrukcija
Pasak gydytojo Maruškos, savo pacientus mokančio, kaip tinkamai gaminti, neišmanėliška dieta, užuot padėjusi, gali pakenkti - sutrikdyti harmoningą apykaitą. Sutrikus šalinimui atsiranda ir kaupiasi rimti kenkėjai toksinai. Tačiau jei sutrinka energijos „tiekimas", kenčia audiniai, visavertis ląstelių funkcionavimas - visa žmogaus struktūra.
- Šiandienos dietų mugė pateikia ir bado dietą.
- Badavimas praktiškai negalimas, jis neturi jokio mokslinio pagrindo. Pasninkavimas - galimas, nes valo organizmą, nors tradicinė kinų medicina ir jo nepripažįsta. Badavimas - tai žmogaus struktūros ardymas, destrukcija, tai beveik tas pats, kas liautis kvėpuoti.
- O tie geri rezultatai, kurių pasiekė, pavyzdžiui, Paulo Breggo rekomendacijų sekėjai?
- Jie pasiekti kitų dalykų sąskaita. Badauti galima, bet tik kartą gyvenime, turint intenciją išvalyti organizmą. Atitinkamai pasiruošus - išvalius žarnyną, kepenis, inkstus, sąnarius ir pan., o paskui pabadavus pasikeičia limfa. Tačiau badavimas negali būti sistemingas - jis sendina. Energijos (či) mūsų organizmas gauna iš oro ir su maistu. Dar yra įgimtoji energija (čong či), kuri saugoma inkstuose. Kiek jos yra, tiek ir gyvename. Kad organizme vyktų energinė apykaita, ji tarsi katalizatorius tiekiama nedideliais kiekiais. Jei kvėpuojame švariu oru ir gauname pakankamai maisto, viskas gerai. Bet jei oras užterštas ir dar organizmo neaprūpiname maistu? Kad išlaikytų gyvybinę pusiausvyrą, organizmas priverstas naudoti įgimtą inkstų energiją.
- O kai ji išnaudojama?
- Tada - išsekimas, senatvė, mirtis. Energijos atsargų inkstuose papildyti neįmanoma. Ją derėtų branginti: kvėpuoti tyru oru ir tinkamai maitintis. Badavimas niekaip netelpa į šią sampratą.
Griaunamoji monotonija
- O monodietos?
- Tai vakariečių sugalvotos nevisavertės dietos, kurios verčia organizmą naudoti savo rezervus. Monotoniškas vieno ar kito produkto vartojimas griauna ir ardo pusiausvyrą. Dietų paprastai griebiamasi norint numesti svorio. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl jis kaupiasi. Kur sutrikimas? Dažniausiai dėl to kaltas žemės elementas, kurio yra perteklius. Vadinasi, sutrikusi penkių elementų pusiausvyra - trūksta medžio elemento. Kūną sudaro penki elementai: medis, ugnis, metalas, žemė, vanduo.
- Net vaisių ar daržovių, turinčių tiek daug pačių įvairiausių naudingųjų medžiagų, dieta nepadėtų?
- Visas pasaulis yra vyksmas, kuriame vienas elementas veikia, maitina, palaiko kitą. Tai harmoningą būvį užtikrinantis kuriamasis ciklas. Bet kokia monodieta tokio ciklo negali užtikrinti. Pvz., bananų dieta. Bananas - žemės elemento produktas. Valgydami vien šiuos vaisius gausime žemės elemento perteklių. Beje, jis tik skatins antsvorį, dar labiau tuksime. Vienas mano pažįstamas kurį laiką valgė tik žalias daržoves - dubenimis, paskui kone kibirais, o po darbo bėgiodavo. Užlipęs ant svarstyklių jis negalėdavo atsistebėti: 87, paskui 90, paskui 92, paskui 94 kg! Kai nebesusisegė švarko, jį ištiko šokas: juk valgo daržoves, sveiką maistą! O kaip tik jis ir kaltas. Dauguma daržovių priskiriama žemės elementui.
Kinai kuriamąjį ciklą aiškina taip: medis dega - atsiranda pelenai, žemė suformuoja mineralus (metalus), metalas leidžia atsirasti vandeniui, o vanduo palaisto medį. Tačiau yra ir kontrolės ciklas: medis šaknimis ardo žemę, žemė užpila vandenį, vanduo užlieja ugnį, ugnis išlydo metalą, metalo kirvis nukerta medį. Jei šito nebūtų, žmogus negyventų, pasaulis neegzistuotų. Sunku patikėti, bet tai tobuliausia sistema, paaiškinanti ne tik gamtoje, bet ir visuomenėje vykstančius procesus.
- O dieta pagal kraujo grupę?
- Tai gana primityvus skirstymas. Dar primityviau - tik į dvi grupes - skirsto makrobiotika. Yra penki elementai, penki skoniai, in ir jang, penkios energinės maisto savybės (karšta, sušildo, neutralu, gaivina, šaldo) - vadinasi, turime apie pusšimtį dietų, kurios taikytinos konkrečiam individui. Bet jau geriau skirstymas į keturias grupes negu nieko. Žmogaus prigimtinė savybė - viską klasifikuoti, tai jau žingsnis į teisybę.
Vakarienę suvalgyk pats
- Ar paseno klasikinė dietologija?
- Dietologai paprastai atsižvelgia į baltymų, riebalų, angliavandenių santykį ir bendrą maisto kiekį. Viena šiuolaikinių mitybos teorijų, turinti sąsajų su tradicinės kinų medicinos principais (jos pagrindėjas šiemet buvo pristatytas Nobelio premijai), revoliucingai teigia, kad blogasis cholesterolis susidaro ne iš riebalų, o iš netinkamu santykiu sunaudotų riebalų ir angliavandenių. Jei pastarųjų kiekis viršija riebalų kiekį, gaminasi blogasis cholesterolis, o gerąjį gauname iš natūralių gyvulinių riebalų. Beje, su šios teorijos autoriumi vedu derybas dėl jo knygos vertimo į lietuvių kalbą.
- Kaip maisto kiekį išdalyti per dieną?
- Turbūt girdėjote posakį: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui". Mano nuomone, tai Stalino lagerių dieta. Pusryčiams duodavo buizos, kad kaliniai įstengtų nusigauti iki miško ir nukirstų bent tris medžius, per pietus - duona, vakare - nieko. Vakare kaip tik aktyviai dirba organai, kurie pasisavina maistą. Dirbti - valgyti - miegoti: toks buvojau pirmykščio žmogaus ritmas. O mes atvirkščiai - privalgome ir stengiamės dirbti. Mano pacientas, pakeitęs mitybos įpročius, pasakojo, kad iš ryto prisikirtęs dešros ar kumpio, vienuoliktą valandą ne tik būdavo nedarbingas, mieguistas, bet vėl jausdavo alkį. Dabar džiaugiasi „atradęs" košes.
- Kaip tą posakį pataisytumėte?
- Vakarienę valgyk pats, pusryčius ir pietus - dalykis su draugais, o priešas tegu susiranda ką valgyti.
- Kaip mus veikia energinės maisto savybės?
- Pagal energijos judėjimo kryptį produktai skirstomi į penkias kategorijas: karšta, sušildo, neutralu, gaivina, šalta. „Karšta" - teikia energijos, „kelia į viršų", „šalta" - „tempia žemyn".
Galime sau pakenkti valgydami per daug atšaldančių produktų (prie tokių priskiriamas ir greitasis maistas, ir mikrobangų krosnelėje pabuvę patiekalai). Vienas kinų medicinos aforizmų teigia: „Či ir kraujas mėgsta šilumą". Atšaldantys produktai kūną daro vangų, o protą - „klampų". Vasarą mums tokių produktų reikia, bet žiemą, kai aplinkui šalta, turime šildytis ir šaltibarščių valgymas nepateisinamas.
Žiemą dažnai vaikai per daug privalgydinami citrusų, kurie atšaldo organizmą, energiją kreipia ne ten, kur reikėtų. Galima vynioti šimtą šalikų, bet vaikas iš vidaus atšaldytas.
Gera dieta ta, kai ant mūsų stalo bus visų penkių elementų maisto, arba visi penki viename patiekale. Tada mityba visavertė.
Kava pagal penkių elementų teoriją
Užvirti vandenį, suberti kavą (ugnies elementas), pagardinti medumi (žemė), cinamonu arba kardamonu (metalas), nukėlus nuo ugnies įlašinti kelis lašus šalto vandens (vanduo). Iš penkių elementų pasitelkti jau keturi. Jei patiekalas ruoštas paisant bent trijų elementų, maistas bus visavertiškai tenkinantis žmogaus energinius poreikius (antraip sutriks elementų pusiausvyra ir ciklas bus griaunamasis). Norintiesiems atlikti visą ciklą patariama į kavą įdėti gabalėlį citrinos (medžio elementas).
Medis: mielės, kviečiai, pomidorai, neprinokę vaisiai ir uogos, žemuogės, serbentai, apelsinai, citrinos, vyšnios, kefyras, rūgštus jogurtas, rūgpienis, grietinė, varškė, vištiena, antiena, vaisinė arbata.
Ugnis: grikiai, žalios salotos, greipfrutai, svarainiai, ožkos sūris, ožkos pienas, aviena, ožkiena, kakava, aguonos, rozmarinai, kava, juodoji arbata, sausas raudonasis vynas, žalioji arbata.
Žemė: visi miltai, dribsniai, lazdyno riešutai, žemės riešutai, migdolai, visos kopūstų rūšys (išskyrus Briuselio), pievagrybiai, žirniai, agurkai, bulvės, morkos, cukinijos, obuoliai, bananai, kriaušės, mėlynės, avietės, vynuogės, arbūzai, beveik visi saldūs vaisiai, sviestas, saldus jogurtas, kiaušiniai, karvės pienas, veršiena, jautiena, visi šaltai spausti aliejai, medus, alyvuogės, saldus alkoholis, daržovių sultys.
Metalas: avižos, ryžiai, česnakai, krienai, ridikai, svogūnai, fermentuotas sūris, žąsiena, kalakutiena, šerniena, aitriosios paprikos, imbierai, lauro lapai, pipirai, garstyčios, stiprus alkoholis, šampanas, karštas vynas.
Vanduo: lęšiai, pupos, dumbliai, unguriai, ešeriai, krevetės, omarai, menkės, ikrai, krabai, karpiai, lašišos, tunai, druska, sojų padažas, šaltinio vanduo be angliarūgštės.
Energinės produktų savybės
Karšta: aviena, ožkiena, cinamonų milteliai, pankolių arbata, karis, gvazdikėliai, muskato riešutai, pipirai, anyžiai, stiprus alkoholis.
Sušildo: grikiai, avižos, morkos, krienai, svogūnai, česnakai, fermentuotas sūris, šerniena, vištiena, tunai, lašišos, unguriai, ešeriai, kakava, kava, kmynų arbata.
Neutralu: soros, kukurūzai, lęšiai, pupos, visos kopūstų rūšys, žirniai, bulvės, veršiena, jautiena, karpiai, medus, cukranendrių cukrus.
Gaivina: visi javai, pomidorai, baklažanai, agurkai, pievagrybiai, salierai, serbentai, greipfrutai, grietinė, rūgpienis, kefyras, obuoliai, kriaušės, šviežios vaisių sultys, sausas baltasis vynas.
Šalta: kiviai, rabarbarai, antiena, bananai, arbūzai, ikrai, visi šaltai spausti aliejai, druska, juodoji arbata, žalioji arbata.
