Taip elgiamasi su moterimis, kurios tikina buvusios prievarta išvežtos iš Lietuvos arba atvykusios dirbti kitus darbus, o parduotos į viešnamius. Tokių atvejų vis daugiau. Dortmunde prostitučių iš Lietuvos grupė yra nemaža, antroji pagal dydį po Bulgarijos.
Bendradarbiauti ryžtasi ne visos
“Dažniausiai teismo procesai užtrunka vienerius ar dvejus metus. Per tą laikotarpį mes ar kita panaši organizacija moterį globodavome. Jei ji mokėdavo vokiečių kalbą, galėdavo net legaliai įsidarbinti. Tačiau pasibaigus teismams ji būdavo išsiunčiama į savo kilmės šalį. Ryšiai su ja nutrūkdavo ir mes niekuo negalėdavome jai padėti. Todėl mums buvo labai svarbu užmegzti ryšius su vietinėmis pagalbos organizacijomis”, - sakė A.Hitzke.
“Dortmundo vidurnakčio misija” bendradarbiauja su Lietuvos “Caritas” programa “Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms”, kurią koordinuoja Kristina Mišinienė.
“Dažnai moterys yra klaidinamos - joms žadamas darbas Europos šalyse, bet vos tik jos kerta sieną, iš jų atimami pasai, o pačios verčiamos dirbti naktiniuose klubuose ar viešnamiuose nežmoniškomis sąlygomis. Lietuva tapo prostitučių eksporto šalimi. Grįžusios į Lietuvą moterys nori viską kuo greičiau pamiršti ir neskuba dalytis savo tikraisiais išgyvenimais. Jos pasakoja dirbusios baruose ir taip palaiko mitą, kad Vokietijoje nesunku užsidirbti. Tuo patiki jaunos ir nepatyrusios merginos, skaudžiai nukenčiančios dėl savo naivumo”, - neabejoja K.Mišinienė.
“Mes žinome atvejį, kai mergina į Vokietiją atvyko su savo draugu. Jie buvo draugavę jau kelerius metus, todėl mergina juo visiškai pasitikėjo. Tačiau jis ją pardavė prekeiviams žmonėmis ir mergina buvo priversta dirbti viešnamyje. Prieš tai suteneriai ją prievartavo ir kankino”, - prisimena A.Hitzke.
Mergina buvo sulaikyta per policijos reidą ir davė parodymus. Tačiau po to buvo deportuota į Lietuvą. Gimtinėje ją greitai surado prekiautojai žmonėmis ir vėl atvežė į Vokietiją. “Ji vėl buvo pagauta ir vėl sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Tai buvo labai drąsi mergina ir dabar mes galime pasidžiaugti, kad ji jau sėkmingai integravosi mūsų šalyje”, - sako A.Hitzke.
Neišvengiamas blogis
Prostitucijos klausimu Europa pasidalijusi: Prancūzijoje prostitucijos reglamentavimas beveik panaikintas. Tai leidžia išvengti vienos socialinės problemos - prostitutes išnaudojančių sąvadautojų.
Vokietijoje ir Nyderlanduose prostitucija traktuojama kaip neišvengiamas blogis, kurį būtina reglamentuoti kaip viešą tarnybą: jai skirti specialūs kvartalai, uždari namai arba erotiniai centrai. Prostitutės registruojamos savivaldybėje ir policijos kartotekoje, turi nuolat tikrintis sveikatą.
Šeši mėnesiai kalėjimo - tokią bausmę nuo 1999-ųjų gali užsitraukti prostitučių klientai Švedijoje. Toks įstatymas yra unikalus Europoje. Jis draudžia sekso paslaugas pirkti gatvėje, privačiuose klubuose ir masažo kabinetuose. Įstatymas taip pat numato sankcijas vyrams už seksualinę žmonų ir sugyventinių prievartą.
Įsigaliojus šiam įstatymui, prostitutės gatvėse nebesulaukia klientų, nes kiekvienas, pasiūlęs seksualinius santykius už atlyginimą, laikomas nusikaltėliu. Nuolatiniai klientai gali būti sodinami į kalėjimą šešiems mėnesiams, o atsitiktiniai - nubausti pinigine bauda.
Švedijoje siekiama parodyti, kad visuomenė netoleruoja tų, kurie išnaudoja moterį. Tačiau įžvelgiama ir šio įstatymo trūkumų: ar klientai netaps prostitučių šantažo aukomis? Ar anksčiau legali prostitucija nepereis į pogrindį?
Prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje buvo kilęs skandalas: tarp aukštosiose mokyklose studijuojančių merginų itin padaugėjo užsiimančiųjų prostitucija. Tai patvirtino net medikai, prižiūrintys prostitutes. Specialistai tai siejo su pasikeitusia finansavimo sistema šalies universitetuose. Studijoms tekdavo imti maždaug 8 tūkst. svarų kreditą.
Vieno viešnamio šeimininkė patvirtino, jog sutenerių akys vis dažniau krypsta į koledžus ir universitetus. Studentėms jie pažada iki tūkstančio svarų per savaitę. Visuomeninių organizacijų duomenimis, kai kuriose vietovėse net 60 proc. prostitucija užsiimančių moterų buvo studentės.
Prostitucijos priežastys
Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkstančių asmenų. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, beveik pusė jų iš Lietuvos. Lietuva prekybos žmonėmis srityje yra ne tik eksporto, importo, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalis.
Nevyriausybinių moterų organizacijų nuomonė apie faktinę moterų teisių padėtį Lietuvoje bei jų pasiūlymai moterų problemoms spręsti yra suformuluota jau senokai: “Prostituciją sąlygoja sunki ekonominė padėtis, darbo vietų trūkumas ir augantis nedarbas, iškreiptos vertybės, visuomenės dorovės nuosmukis, alkoholizmas ir narkomanija”.
Vidaus reikalų ministerijos specialistų duomenimis, moterys tampa prostitutėmis dėl įvairių priežasčių: 15 proc. - “kad gerai ir džiaugsmingai gyventų”, 15 proc. - iš smalsumo, 13 proc. - nelinkusios dirbti, 11 proc. - norėdamos papildomai užsidirbti.
60-80 proc. prostitučių klientų vedę, 26 proc. - ieško sekso paslaugų, nes nėra patenkinti lytiniu gyvenimu šeimoje, 25 proc. - dėl alkoholinio apsvaigimo, kiti nori paįvairinti sueities būdus, įgyti seksualinės patirties, trokšta laisvo sekso ar turi ypatingų lytinių potraukių.
Nedarnūs santykiai šeimoje ir materialinis stygius dažniausiai verčia nepilnametes bei labai jaunas moteris užsiimti prostitucija. Kitokio darbo nėra arba jis labai menkai apmokamas.
Pogrindiniai milijonai
Tikslus prostitučių skaičius Lietuvoje nežinomas. Manoma, kad Vilniuje jų gali būti 1000-3000 ar daugiau, o sekso verslo metinė apyvarta siekia apie 5 milijonus dolerių. Daugiau kaip pusė šių pajamų tenka firmų savininkams ir sąvadautojams, kita dalis mokama sekso darbuotojoms, telefono operatorėms, vairuotojams.
Prostitutės klientų ieško gatvėse, geležinkelio ar autobusų stotyse, dirba firmose, masažo salonuose ar viešbučiuose. Tarp jų yra ir studenčių bei ištekėjusių moterų. Kai kurios dirba prostitutėmis epizodiškai, kad papildytų šeimos biudžetą. Šios kategorijos moterys dažniausiai klientus vilioja restoranuose ir baruose.
Prieš metus Lietuvos AIDS centro atlikto tyrimo duomenimis, firmose ir viešbučiuose dirbančios prostitutės daugiausiai žino apie ŽIV ir AIDS bei lytiškai plintančias ligas. Labiausiai pažeidžiamos prostitutės - klientų gatvėse ir geležinkelio stotyse laukiančios moterys nesilanko gydymo įstaigose.
AIDS centro tyrėjų nuomone, viena iš kliūčių prostitucijai kontroliuoti yra tam tikri visuomenėje sklandantys mitai, populiarūs tarp paauglių, ypač iš vadinamųjų asocialių šeimų. Prekyba seksu laikoma greito pasipelnymo šaltiniu, galimybe ištekėti už turtingų užsieniečių ir emigruoti.
Iš 26 trylikos-septyniolikos metų merginų, turinčių tam tikrų elgesio problemų, apklaustų Vilniaus internatuose ir prieglaudose, beveik 25 proc. pripažino turinčios materialinių motyvų dirbti prostitutėmis. 9 proc. reikėjo pinigų narkotikams, dar 9 proc. tvirtino jaučiančios lytinį potraukį. 59 proc. įsitraukė į sekso verslą bendraamžių spaudžiamos.
Kai Lietuvos AIDS centre buvo ištirta 55 sekso paslaugų firmų darbuotojų sveikata, tik 10 pasirodė esančios visiškai sveikos. Ištyrus 15 prostitučių, viliojančių klientus Vilniaus geležinkelio stotyje, gauta 11 teigiamų serologinio sifilio tyrimo rezultatų.
