Pirmiausia - tai puiki psichoterapinė priemonė patiems komentarų autoriams, ypač agresyviesiems. Nes jei koks nors žmogus yra kupinas keršto ar neapykantos už savo nepasisekusį gyvenimą, tai jam labai sunku visa tai nešiotis su savim. Jis tiesiog gali išprotėti, imti mušti žmoną ir vaikus arba, neduok Dieve, pats žudytis... O dabar jis turi kur visa tai “nuleisti” ir jo žmona bei vaikai lieka truputį sveikesni. Tai labai sugestyvi psichiatrinė priemonė, gal net savotiškas savikontrolės mechanizmas.
Antras sveikintinas momentas yra tas, kad tuo būdu galima susidaryti šiek tiek realesnį vaizdą apie Lietuvą, apie skaitytoją, rinkėją, apie pilietinės sąmonės lygį, apie žmonių humoro supratimą. (Beje, internete esama tikrai nuostabių humoristų – anksčiau atrodydavo, kad lietuvių tauta menkiau šiuo talentu apdovanota šalis...)
Ir trečias momentas - tai gera psichoterapija pačiam rašančiajam arba tam, apie kurį rašoma. Kad neišpuiktų, kad išmoktų atsirinkti gerus komentarus, naudingus nuo idiotiškų. Juk gerais patarimais galima ir pasinaudoti, o čia tiek jų nemokamai...
Skaitytojų komentarus turbūt galima pabandyti net šiek tiek klasifikuoti. Pirmąją grupę turbūt sudarytų didžiausioji, pavadinkime rėksnių, grupė. Tai tokie isteriški, bailūs, matyt, neturintys gyvenime ką veikt internetoholikai, rašantys dažnai su grubiomis gramatikos ir stiliaus klaidomis. Tačiau juk ir jiems reikia kaip nors šiam pasaulyje būti, realizuotis “kūrybiškai.” Ir internetas tą galimybę suteikia - nes jie kažkuo panašūs į seksualinių problemų turinčius asmenis: atvirai “būti” bijo, tad pasirenka tokią jiems patogesnę internetinę formą. Kažkuria prasme jų atmaina galėtume laikyti ir internetines “bobas” (ne moteris!), bei subobėjusius apkalbinėtojus vyrus, kurie dažniausiai yra apsinuodiję savo mintimis, todėl jiems norisi išsivemt, išsividuriuot. Internetas tampa tokia tarsi išviete, bet tuos dalykus matydamas, vėlgi gali tik džiaugtis, nes žinai, kad išvalius organizmą, gal prasidės ir sveikimo procesai.
Kita kategorija – inkvizitoriai, tai ypatingai smagus sutvėrimas... Ir jei užkimba koks inkvizitorius, tai džiaugiesi, tarsi lydeką pagavęs. Inkvizitoriai viską žino, jie yra labai rimti bei teisūs ir neturi nė lašo humoro. Sunkiasvoriai boksininkai, religiniai fanatikai ir kita...
Trečia kategorija yra žmonės, kurie yra nuoširdūs, kurie sutinka su internete parašyta informacija arba ne, bet jie nesityčioja, jie polemizuoja, pataria, pasiginčija - su orumu, atsakomybe, kartais nevengdami net savo vardu ar pavarde pasirašyti. Jiems rūpi, kad gyvenimas būtų gražesnis. Tik nuo tokių žmonių ir gali Lietuva pasikeisti gerojon pusėn. Deja, tokių yra mažuma, visgi internetinėse diskusijose dominuoja turgaus “bobų” stilius...
Tačiau jei į visa tai pažvelgtume dialektiškai, tai suprastume, kad tai yra normalu – turi į paviršių išeiti drumzlės, paskui jos nusistos ir vynas pasidarys geras. Norėtųsi jo paragauti kiek greičiau, bet šiuose reikaluose, deja, reikia turėti kantrybės, nes tautos mentalitetas yra labai inertiškas reiškinys...