Apeliacinį skundą dėl rugsėjį paskelbto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. Kazakas buvo nuteistas švelnia bausme tik dėl nedidelės vertės papirkimo, o už kitas inkriminuotas veikas kartu su A. Butkevičiumi išvengė atsakomybės, antradienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.

Tiesa, nesėkmingai – teismo posėdyje nepasirodė A. Butkevičius, jo ir G. Kazako advokatai Arūnas Petrauskas ir Adomas Liutvinskas. Buvęs tarybos narys teismui raštu nurodė, kad yra išvykęs į užsienį, tuo tarpu advokatai aiškino, kad yra užimti kitose bylose.

Teisėjų kolegija Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą nusprendė nagrinėti sausio 31-ąją, taip pat paskyrė papildomą posėdį ir kovo 13-ąją.

Tuo tarpu Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiasis prokuroras Gedgaudas Norkūnas teismo prašė posėdžius rengti anksčiau – buvusių tarybos narių byla ilgą laiką buvo nagrinėjama apylinkės teisme, o baudžiamosios atsakomybės senatis dėl vienos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos A. Butkevičiui sueina rugpjūčio mėnesį.

Prokuroras baiminasi, kad užsitęsus skundo nagrinėjimui teismas gali nesuspėti paskelbti nuosprendžio, todėl teisėjų prašė neatsižvelgti į A. Butkevičiaus bei G. Kazako gynėjų užimtumą ir remtis Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) nuostatomis, kuriose numatyta, jog teismas kaltinamajam gali pasiūlyti skirti kitą advokatą, jeigu jo gynėjas tris dienas iš eilės negali dalyvauti posėdyje.

Teismas į šį prašymą kol kas neatsižvelgė, bet pažymėjo, jog stengsis apeliacinį skundą išnagrinėti kuo operatyviau.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas G. Kazaką ir A. Butkevičių buvo išteisinęs, nes esą nusikalstamos veikos imitacijos modelis (NVIM) buvo taikomas neteisėtai. Prokuroras įsitikinęs, kad teismas suklydo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, o NVIM taikomas, kai yra informacijos apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, tad prieš pradėdami operatyvinį tyrimą ir NVIM panaudojimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokiu atveju jie turėtų pradėti ne operatyvinį, o ikiteisminį tyrimą.

Prokuratūra taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu su teisėsauga bendradarbiavęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Urbonavičius ar STT pareigūnai būtų kurstę, provokavę G. Kazaką ir A. Butkevičių duoti kyšį.

„Kaltinamieji nusikaltimus padarė ne provokuojami, o savo valia, siekdami nusikalstamų tikslų“, – pažymima skunde.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėdamas bylą teismas neatsižvelgė į visus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis, netinkamai juos įvertino, nevertino duomenų tiek atskirai, tiek visumoje, netinkamai pritaikė ir išaiškino Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias NVIM panaudojimo pagrindus ir sąlygas. Todėl buvo padarytos neteisingos išvados dėl operatyvinio tyrimo A. Butkevičiaus atžvilgiu pradėjimo, NVIM panaudojimo teisėtumo.

Prokuratūra siūlo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Butkevičius išteisintas dėl dviejų, o G. Kazakas – trijų nusikalstamų veikų padarymo, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. Kazakui skirti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 50 MGL dydžio (6,5 tūkst. Lt) baudą, o A. Butkevičių nuteisti pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Apylinkės teismas G. Kazakui yra skyręs 200 MGL dydžio (26 tūkst. Lt) baudą, tačiau į ją įskaitė įkalinime išbūtas 30 dienų (viena para – 2 MGL), todėl nuteistajam tektų sumokėti vos 170 MGL dydžio (22 tūkst. 100 Lt) baudą.

G. Kazaką prokuroras siūlė nuteisti dėl 14,5 tūkst. eurų ir 10 tūkst. Lt perdavimo V. Urbonavičiui, o A. Butkevičių – dėl 5 tūkst. Lt kyšio perdavimo. Šiuos pinigus teismas yra nusprendęs konfiskuoti valstybės naudai.

G. Kazakas teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies – dėl 10 tūkst. Lt perdavimo V. Urbonavičiui. „Už klausimų palaikymą“, – paklaustas, už ką sumokėjęs pinigus, teigė G. Kazakas.

Papirkimu kaltinamas buvęs politikas tikino, kad konservatorius jį visą laiką provokavo ir esą pats pirmasis pradėdavo kalbėti apie pinigus. Be to, kaip pažymėjo G. Kazakas, būtent V. Urbonavičius esą iš jo reikalavo pinigų už tai, kad jis pereitų į G. Kazako kuriamą frakciją.

„Jis reikalavo pinigų, bet jokių pinigų aš jam nemokėjau“, – tikino kaltinamasis.

Buvęs politikas taip pat teigė, kad nusikalstamą veiką jis padaręs paveiktas V. Urbonavičiaus, kuris byloje veikė pagal Nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

Kartu su G. Kazaku teisiamas A. Butkevičius visiškai nepripažino savo kaltės ir piktinosi, kad jau pusketvirtų metų yra tampomas po teismus.

„V. Urbonavičius ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kūrė tokią situaciją, kurioje aš būčiau parodytas iš blogos pusės“, – tikino A. Butkevičius, kuris buvo kaltinamas V. Urbonavičiui sumokėjęs 5 tūkst. Lt už tai, kad šis balsuotų už buvusio „tvarkiečio“ Olego Gluchovo skyrimą pirmininku dėl steigiamos komisijos „Vilniaus pramogų parko“ sutarties priežiūrai. Šis parkas priklauso „Rubicon group“.

„Niekada jokių pinigų nesu davęs ir byloje nėra duomenų, kad būčiau perdavęs“, – teigė jis.

DELFI primena, kad su STT bendradarbiavęs V. Urbonavičius pareigūnams taip pat buvo padėjęs demaskuoti ir dabartinį Seimo narį Evaldą Lementauską, tačiau jis išvengė baudžiamojo persekiojimo – Seimas nedavė sutikimo politiką teisti baudžiamojoje byloje.

STT ir prokurorų įtarimuose buvo nurodyta, kad E. Lementauskas mažiausiai keturis kartus V. Urbonavičiui siūlė kyšį. Didžiausia pasiūlyta suma – 140 tūkst. Lt Lt už tai, jeigu konservatorius balsuos prieš sostinės mero Juozo Imbraso interpeliaciją. Dar tokia pati suma buvo žadama, jeigu interpeliacija nepavyktų.

Be to, E. Lementauskas su V. Urbonavičiumi susitiko dar keletą kartų ir vicemero kabinete. Už „politinę paramą“ bei palaikymą sprendžiant įvairius klausimus tarybos posėdžiuose konservatoriui buvo siūlomos įvairios sumos.

Balandžio 19-ąją apie 17 val. E. Lementauskas įtariamas V. Urbonavičiaus namuose, vonioje palikęs 50 tūkst. Lt kyšį.

G. Kazakas konservatorių taip pat bandė papirkti keletą kartų. V. Urbonavičiui ne kartą buvo siūlomas 150 tūkst. litų kyšis bei vicemero postas.