Kviečiame susipažinti su lietuvių kilmės kunigu, misionieriumi H.Šulcu ir jo globojamu jaunimu iš Ruandos.
Afrikoje - daugiau kaip 30 metų
Kunigas H.Šulcas Ruandoje tarnauja jau per 30 metų. Nors Ruanda yra tris kartus mažesnė už Lietuvą, joje gyvena triskart daugiau žmonių (tai tankiausiai apgyvendinta šalis visoje Afrikoje: 310 žmonių kv. kilometre (palyginimui: Lietuvoje - 52 žmonės kv. kilometre). 55 proc. Ruandos gyventojų - jaunesni nei 20 metų.
Kunigas H.Šulcas puikiai kalba ne tik lietuvių, bet ir ruandiečių kalba, kuri jam buvo jau 9-oji ir pati sunkiausia, nes yra visiškai kitokia nei mums įprastos kalbos.
Nors Ruanda labai graži šalis, žmonės čia gyvena nepaprastai vargingai. Didžioji dauguma turi tik mažytį iš molio drėbtą namuką ir šiek tiek žemės, kuri ir yra visas pragyvenimo šaltinis. Vandens pasisemti žmonės eina prie ežero ar šaltinio - dažnai tenka leistis nuo kalno, siaurais, lietaus išplautais takeliais, o prisisėmus plastikines talpyklas tuo pačiu takeliu kilti į viršų. Ir taip po kelis kartus per dieną...
Kaip pasakoja kunigas H.Šulcas, atvykęs į Ruandą ir pamatęs čia gyvenančių žmonių vargą bei skurdą, jis suprato: „Jei noriu šiems žmonėms kalbėti apie Dievą, visų pirma turiu padėti jiems gyventi ir išgyventi. Prisiminiau apaštalą Paulių, kuris buvo pirmasis misionierius, ir sakė: „Visiems tapau viskuo.“
Taip kunigas H.Šulcas atvykęs į šalį ne tik patarnaudavo bažnyčioje, bet ir organizuodavo jaunimo stovyklas, vaikščiodavo po apylinkes, gyvendavo tarp paprastų žmonių. Taip jis pažino šio krašto papročius, perprato paprastų žmonių mąstymą. Kunigas prašydavo jaunimo pranešti, jei kas kur susirgdavo ar ką ištikdavo bėda.
Jaunimo sodyba - našlaičiams ir varguoliams
Geravalių rėmėjų iš Vokietijos, Italijos ir kitų šalių padedamas, maždaug už 60 km nuo Ruandos sostinės Kigalio kunigas H.Šulcas yra įkūręs Jaunimo sodybą, kurioje gyvena per 150 vaikų: didžioji dauguma jų yra našlaičiai, todėl kunigas jiems yra ir tėvas, ir motina - viskas, ką jie turi.
Jaunimo sodybą kunigas pradėjo kurti dar 1982 m. valdžios skirtame tuščiame sklype, kur augo tik trys medžiai. Tuo metu neturėjo nieko, tik vieną palapinę... Pradžioje priimdavo tik jau paaugusius, dirbti galinčius berniukus. 1994 m. Ruandoje vyko siaubingas genocidas, kai, dirbtinai sukiršinus dvi vietines gentis, per 100 dienų buvo nužudyta apie 1 mln. žmonių. Ši tragedija neaplenkė ir kunigo H.Šulco įkurtos sodybos: iš 120 čia gyvenusių vaikų gyvi liko tik 12. Sodyba buvo suniokota. Pasklidus gandui, kad žuvo ir kunigas H.Šulcas, viskas, ką buvo įmanoma išnešti, buvo išvogta.
Tik per stebuklą pats kunigas liko gyvas: kai prasidėjo žudynės, jis su keliais vaikais buvo išvykęs į nacionalinį parką. Jam paskambinę draugai įspėjo į sodybą negrįžti, pranešė, kad ieškomas ir jis. Apie savaitę kunigas slėpėsi netoli Akageros nacionalinio parko įsikūrusiame viešbutyje, vėliau su apsauga grįžo į sodybą. Paklaustas, kas suteikė jėgų sugrįžti ir vėl viską pradėti iš naujo, kunigas nedvejodamas atsako: „Likusieji gyvi. Jie norėjo gyventi. Tie vaikai nieko neturėjo...“ Po šios kraupios tragedijos Jaunimo sodyboje namus bei Dievo meilę randa ir berniukai, ir mergaitės...
Ypač rūpinasi sergančiais ir senais žmonėmis
H.Šulcas, kuris yra ir Ruandoje gyvenančių bei dirbančių vokiškai kalbančių žmonių kapelionas, nepaliauja artimai bendrauti su paprastais Ruandos žmonėmis: lanko, rūpinasi jais, nuveža vaistų. Visos medicinos paslaugos Ruandoje yra mokamos, ir jei žmogus suserga, bet neturi pinigų, jo laukia viena - mirtis. Matydamas tokią situaciją, kunigas ypač rūpinasi sergančiais ir senais žmonėmis, kasmet iš Europos atveža ir kaimuose išdalija vaistų už kelis šimtus tūkstančių eurų.
Kunigas Ruandoje yra įkūręs aukštesniąją amatų mokyklą, kuri iki šalyje įvykdytos švietimo reformos buvo gimnazija, joje mokėsi 400 vaikų. Kadangi visas mokslas Ruandoje yra mokamas, H.Šulcas visame pasaulyje ieško rėmėjų, kurie galėtų padėti išleisti vaikus į mokslus. Taip jo iniciatyva mokyklą lanko per 600 vaikų. Pakanka 20 eurų (70 litų) kas mėnesį, kad vaikutis galėtų lankyti mokyklą. Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje atsiranda žmonių, pasiryžtančių suteikti galimybę mokytis bent vienam Ruandoje gyvenančiam vaikui.
Kunigas pelnęs ne vieną apdovanojimą
Misionierius Jaunimo sodybą yra įkūręs ir Lietuvoje. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo atgavęs 60 ha senelių žemės Kėkštų kaime, ties Kretingos ir Klaipėdos rajonų riba, jis ėmėsi kurti Jaunimo sodybą ir Lietuvoje. Čia pastatytas administracinis pastatas - svečių namai, 8 vasaros tipo rąstiniai namai ir pavėsinė. Iš pradžių sodyboje paguodą ir užuovėją rasdavo Klaipėdos sąvartyno vaikai, dabar savaitgalius čia leidžia šio rajono vaikai iš socialinės rizikos šeimų, o vasaromis organizuojamos tarptautinės vaikų ir jaunimo stovyklos.
H.Šulcas 2006 m. TV3 organizuotame projekte „Lietuvos garbė“ pelnė „Metų pašaukimo“ nominaciją. 2008 m. liepos 6 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2010 m. jam suteiktas ir Vokietijos garbės piliečio apdovanojimas. 2011 m. kovo 7 d. už veiklą ginant žmogaus teises ir bendražmogiškas vertybes apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.