30 proc. apklaustų gyventojų pareiškė nuomonę, kad daugiausiai ES pinigų turi būti skiriama kaimui ir žemės ūkiui, 11,6 proc. - švietimui ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui, 11,4 proc. - mokslui ir technologijų kūrimui, 2,2 proc. - kelių tiesimui ir statyboms.

Dar 6 proc. respondentų nurodė kitas sritis, o 3,6 proc. neatsakė.

Tuo tarpu Vyriausybės patvirtintame Bendrame programavimo dokumente pirmuoju prioritetu, kuriam bus skiriama daugiausiai ES lėšų 2004-2006 metais, nurodoma socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra (312,25 mln. eurų - 39,4 proc. visų lėšų).

Antruoju prioritetu įrašyta žmogiškųjų išteklių plėtra - 144,834 mln. eurų (18,3 proc.). Trečiuoju prioritetu, nors jam numatoma skirti daugiau lėšų nei antrajam, nurodyta gamybos sektoriaus plėtra - 200,120 mln. eurų (25,3 proc.).

Ketvirtasis prioritetas yra kaimo ir žuvininkystės plėtra - 121,474 mln. eurų (15,3 proc.), penktasis - techninė pagalba - 13,421 mln. eurų (1,7 proc.).

2005 metais iš ES Lietuva planuoja gauti 2,676 mlrd. litų, 2006-aisiais - 3,27 mlrd. litų, o 2007 metais - 3,744 mlrd. litų finansinės paramos.

Antradienį prieš Prezidentūroje prasidedant apskritojo stalo diskusijai "Ar Lietuva sugebės panaudoti Europos Sąjungos paramą?" vykusioje

spaudos konferencijoje Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigė nesistebintis, kad valstybės ir žmonių lūkesčiai nesutampa.

"Šiuo atveju žmonių lūkesčiai su Vyriausybės pasirinktais prioritetais nelabai sutampa, bet tai neturėtų kelti ypatingos nuostabos. Nes žmones gyvena tam tikrose srityse, turi savo problemų, ir natūralu, kad didelis ratas vyresnio amžiaus žmonių įsivaizduoja, jog sveikatos ir socialinės problemos turėtų būti prioritetinės", - dėstė jis.

Tačiau pridūrė, kad valstybė turėtų atsižvelgti į žmonių lūkesčius.

"Tada labai svarbu arba pateikti informaciją, kodėl valstybė negali numatyti būtent šių sričių, kad neskatinti per didelių visuomenės lūkesčių ir jie paskui nesubliukštų, arba Vyriausybė, valstybės institucijos, gal net ir pačiam prezidentui rūpinantis, turėtų mėginti visuomenės lūkesčius atitikti. Nes visuomenės lūkesčiai yra pažadinti su Europos Sąjungos paramos idėja, todėl kyla klausimas, ar paramos panaudojimas tuos lūkesčius pateisins", - sakė D.Kuolys.

Kaip rodo tyrimas, parama kaimui ir žemės ūkiui yra labiausiai susirūpinę kaimo gyventojai (51,7 proc.), tuo tarpu jaunimui mažiausiai iš visų grupių rūpi socialinių ir sveikatos apsaugos problemų sprendimas (28,4 proc.), tačiau rūpi švietimas ir kvalifikacijos kėlimas (29,6 proc.).

Būtent jaunimo iki 29 metų grupėje yra daugiausiai asmenų, suinteresuotų, kad ES parama būtų skirta mokslo ir technologijų kūrimui (17,3 proc.) bei švietimui ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui (29,6 proc.). Kitose amžiaus grupėse šie prioritetai kur kas žemesni ir turi tendenciją žemėti respondentų amžiui didėjant.

Tuo tarpu jaunimas mažiausiai iš kitų rūpinasi parama kaimui ir žemės ūkiui (16,7 proc.) bei ES paramos skyrimu socialinėms ir sveikatos apsaugos problemoms spręsti (28,4 proc.).

Vyresni žmonės labiau susirūpinę socialinių ir sveikatos apsaugos problemų sprendimu: 30-39 metų grupėse 36,6 proc., 40-49 metų - 44,9 proc., 50-59 metų - 48,5 proc., virš 60 metų - 43,1 proc. Sulig amžiumi auga ir susirūpinimas parama kaimui bei žemės ūkiui: 30-39 metų grupėse 28,5 proc., 40-49 metų - 29,8 proc., 50-59 metų - 31,6 proc., virš 60 metų - 36,9 proc.

Tyrimas rodo, kad nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys žmonės labiausiai iš kitų grupių yra susirūpinę parama kaimui ir žemės ūkiui (43,3 proc.) ir mažiausiai iš kitų rūpinasi parama mokslui bei technologijų kūrimui (5,5 proc.) ir švietimui bei suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui (4,6 proc.).

Tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai mažiausiai iš kitų grupių susirūpinę parama kaimui (15,9 proc.), daugiausia - mokslo bei technologijų kūrimui (20,6 proc.) ir švietimui bei suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui (15,3 proc.). Vidurinįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys respondentai pastarajam prioritetui irgi skiria gana daug dėmesio (13,3 proc.), o kitais požiūriais užima tarpinę padėtį.

Anot apklausos, didžiausią paramą kaimui (40,4 proc.) išreiškia mažiausiai pajamų gaunantys respondentai. Tuo tarpu turtingiausioje respondentų grupėje (daugiau nei 500 litų šeimos nariui) kaimą ir žemės ūkį ES paramos prioritetu laiku tik 18,4 proc. respondentų.

Be to, turtingiausia respondentų grupė labiau negu kitos suinteresuota parama mokslui ir technologijoms (16,8 proc.), neturtingiausiųjų grupėje - 7 proc., ir švietimui bei suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui (18,4 proc.). Socialinių ir sveikatos apsaugos problemų sprendimui labiausiai suinteresuotas aukštesnes vidutines pajamas (301-500 litų šeimos nariui) gaunantys respondentai (44 proc.).

Pagal tyrimą, kaimu ir žemės ūkio rėmimu labiausiai rūpinasi bedarbiai (42,2 proc.), namų šeimininkės (40,7 proc.) ir pensininkai (36,4 proc.), mažiausiai - specialistai (15,3 proc.) ir moksleiviai bei studentai (19,6 proc.).

Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas vidaus politikos klausimais Darius Gudelis konferencijoje pažymėjo, kad prezidentas ES lėšų skaidrų ir efektyvų panaudojimą įvardija kaip vieną iš pagrindinių prioritetų.

Prezidentas tikisi, kad antradienį vykstančios konferencijos dalyviai - finansų ministras Algirdas Butkevičius, akademikai, ekonomistai ir kiti -ras atsakymus į klausimus, kaip pasiekti, kad ES finansinė parama būtų naudojama skaidriai, tikslingai ir efektyviai.

Spaudos konferencijoje Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad siekiant užtikrinti skaidrų ES lėšų įsisavinimą reikia sudaryti kuo mažiau prielaidų korupcijai, vykdyti kuo atviresnį pinigų paskirstymą.

"Taip pat naudoti ir ekspertų įvertinimą - kaip pavyko įsisavinti ES fondus ir koks jų poveikis? Ypač svarbu, kad būtų ne tik pačios Vyriausybės vertinimai, dėl ES lėšų įsisavinimo, bet ir Europos Komisijos finansuoti vertinimai ir nepriklausomų ekspertų vertinimai", - dėstė ekonomistas.

Anot jo, paraiškų ES paramai gauti rengimo ir atsiskaitymo procedūra už gautas lėšas jau dabar yra pernelyg sudėtinga, tai suteikia daug darbo įvairiems konsultantams, bet didina neskaidrumą ir prielaidas korupcijai.

"Ateityje reikėtų diskutuoti ir apie procedūrų aiškumą, paprastumą ir skaidrumą", - dėstė R.Vilpišauskas.

Taip pat jis ragino jau dabar galvoti apie Lietuvos prioritetus dėl ES lėšų įsisavinimo 2007-2013 metais. Tačiau R.Vilpišauskas pridūrė, kad Lietuva turėtų būti suinteresuota ne kuo daugiau lėšų gauti iš ES, bet kuo tikslingiau jas panaudoti.

Pagal pilietinės visuomenės instituto tyrimą, kurią praėjusią savaitę jau paskelbė savaitraštis "Veidas", paklausti, ar tiki, kad Lietuva sugebės ES paramą panaudoti skaidriai ir efektyviai, 38,5 proc. tyrimo dalyvių atsakė, kad greičiau nesugebės, 23,7 proc. - ne, nesugebės, 23,1 proc. - greičiau sugebės.

Tik 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva sugebės ES paramą panaudoti skaidriai ir efektyviai. 9,6 proc. teigė į šį klausimą atsakymo nežinantys.

Tyrimas buvo atliktas šių metų rugsėjo 9-12 dienomis, apklausus 1007 Lietuvos gyventojus.