Norėjo pakuoti kiaušinius
„Aš tai gyva, sveika, mano artimieji sveiki, bet į tą vyrą tikrai buvo graudu žiūrėti. Jo vaikeliui skubiai buvo reikalinga chemoterapija, tačiau žmogus ne tik neišvažiavo į užsienį, bet neatgavo įdarbinimo agentūrai sumokėtų lėšų. Ką pasakyti vaikui, kuris nori gyventi, o tėtis prarado paskutinius pinigus?“ – kraupo klaipėdietė Sandra Lipskaitė.
Ji pati ir dar daugybė žmonių teigė esą nukentėję nuo viešosios įstaigos „Aulina“, kuri neva rūpinasi lietuvių įdarbinimu užsienio šalyse. Ši įstaiga veikia ne tik Klaipėdoje, bet turi filialus ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
S.Lipskaitė su drauge į agentūrą užsuko, nes susiviliojo internete publikuotu skelbimu, kad Norvegijoje reikalingi darbuotojai fabrike pakuoti kiaušinius.
„Panašų darbą jau buvome dirbusios Švedijoje, todėl nusprendėme pabandyti ir Norvegijoje, juolab kad buvo žadamas geras uždarbis, puikios gyvenimo sąlygos“, – prisiminė mergina.
Klientės agentūrai iškart sumokėjo po 210 litų, kad šios darbuotojai pradėtų ieškoti darbo Norvegijoje.
Sulaukė keistų laiškų
Netrukus buvo pranešta, kad darbas jau atsirado – už tai merginoms papildomai dar reikėjo susimokėti po 640 litų. Jos pačios turėjo pasirūpinti kelione į fabriką, turėti pinigų nuomai.
„Tačiau Norvegijos taip ir nepasiekėme. Įtarimų ėmė kilti tuomet, kai iš agentūros sulaukdavome žinių, kad vis atidedama išvykimo data. Taip tęsėsi tris mėnesius. Tuomet ėmiau domėtis, kas ne taip. Miestelyje, kur yra fabrikas, kuriame turėjome dirbti, gyveno mano draugė. Ji tiesiai šviesiai pareiškė, kad fabrike nėra ir nebuvo nė vieno lietuvio darbuotojo, tad galime nepuoselėti iliuzijų, kad mes čia dirbsime“, – apie nemalonią situaciją pasakojo S.Lipskaitė.
Ji tuomet nuėjo į agentūrą ir pareikalavo, kad ši grąžintų pinigus, nes neįvykdė savo įsipareigojimų – nesurado darbo.
„Tačiau, užuot atgavusi litus, sulaukiau grasinančių elektroninių laiškų, kad jei dar kartą pasirodysiu, darbuotojai iškvies policiją, mane kuo nors apkaltins. Likau pažeminta ir dar priversta kęsti grasinimus“, – šiurpo mergina.
Viliojo įspūdingu uždarbiu
Į tokią situaciją pateko ir klaipėdietis Rimas (pavardė redakcijai žinoma – V.S.). Jis taip pat susigundė skelbimu, kad fabrikuose Norvegijoje reikalingi darbuotojai kiaušiniams pakuoti. Masino ir stulbinamas atlygis – 15 eurų (apie 50 litų) už valandą bei tai, jog nereikia mokėti užsienio kalbos.
„Kai Lietuvoje uždirbi tūkstantį litų, turi išlaikyti šeimą, mokėti bankui paskolą, dingsta atsargumo jausmas, baimė būti apgautam“, – prisipažino Rimas.
Todėl jis nė nedvejodamas nupėdino į svajonių darbą ir uždarbį siūlančios agentūros Klaipėdos filialą.
Vyras sumokėjo 155 litus, kad jam būtų ieškomas darbas. Po dviejų savaičių jis sulaukė skambučio, jog darbo vieta jau atsirado ir už ją dar reikia sumokėti 600 litų.
Klaipėdiečiui pranešta, kad jis išvykti turės birželio 3 dieną.
Alternatyva – dėvėti drabužiai
„Kai liko kelios dienos, ėmiau krautis daiktus, pirkti pigesnius maisto produktus, kad Norvegijoje nereikėtų išlaidauti ir turėčiau ką valgyti. Tačiau jau netrukus gavau laišką, kad darbdaviai nukelia darbo pradžią į liepos 13 dieną“, – vasaros įvykius prisiminė klaipėdietis.
Išgirdę paaiškinimą, jog šiuo metu fabrike nėra darbo, jis ir draugas, kuris ketino vykti kartu, nusprendė dar palaukti.
Netrukus Rimą pasiekė dar vienas pranešimas – dirbti reikės pradėti nuo liepos 29 dienos. Tačiau iškart pasiūlyta ir alternatyva – važiuoti į Angliją rūšiuoti padėvėtų drabužių arba į Olandiją dirbti autokrautuvu, nors vyras neturėjo reikalingų leidimų.
„Vis nukėlinėjant mūsų kelionės į Norvegiją datą, nes esą nėra darbo, vėl pasirodė skelbimai, kad siūlomas darbas fabrikuose pakuoti kiaušinius. Tuomet tikrai supykau. Skambinau į agentūrą išsiaiškinti, kodėl deda tokius skelbimus, jei nėra darbo. Tačiau atsakymo neišgirdau – numetė ragelį“, – pyko pašnekovas.
Tuomet jis iš agentūros ėmė reikalauti, kad būtų atiduoti jo sumokėti pinigai. „Aulinai“ parašė elektroninį laišką ir parašė numerį sąskaitos, į kurią turi būti pervesti 755 litai – tiek, kiek jis sumokėjo.
Pinigai – kitąmet
„Pinigų nesulaukęs dvi savaites nuvažiavau į agentūrą ir raštu parašiau prašymą grąžinti pinigus. Gavau atsakymą, kad jie bus pervesti iki lapkričio 4 dienos. Tačiau ir tądien sąskaita buvo tuščia. Galiausiai gavau laišką, jog pinigai bus grąžinti iki kitų metų sausio 31-osios“, – dėstė Rimas.
„Aulinos“ steigėja ir vadovė Rita Biliukaitė „Klaipėdai“ garantavo, jog pinigai vyrui tikrai bus grąžinti iki nurodytos dienos.
„Puikiai suprantu žmones, tačiau kartais nepavyksta visko padaryti čia ir dabar. Vyrai nutraukė sutartį, todėl pinigai tikrai bus grąžinti“, – tvirtino direktorė.
Paklausta, kodėl žmonėms vis dėlto nepavyko įsidarbinti Norvegijoje, R.Biliukaitė pabrėžė, jog darbdaviams, o ypač norvegams, įtakos daryti negalima – jie patys sprendžia, ką ir kada įdarbinti.
Kviečia susivienyti
Pagrindinis Rimo tikslas, kodėl jis nusprendė viešai prabilti apie patirtą skriaudą, – noras suvienyti žmones, kurie nukentėjo nuo „Aulinos“ agentūros.
„Manau, jog esame paprasčiausiai maustomi. Jei susivienytume, gal pavyktų laimėti teismus“, – vylėsi klaipėdietis.
Jam antrino ir S.Lipskaitė, šiuo metu gyvenanti Airijoje, į kurią išvyko savarankiškai.
„Tegul pasako, kur yra dingęs į Angliją išvežtas mažeikiškis, kaip žmones paliko Airijos miškuose“, – šiurpius kaltinimus žėrė mergina.
Ji teigė, jog tuomet, kai suprato, kad ją apgavo, kreipėsi į kelias Lietuvos institucijas, kontroliuojančias verslą, darbo santykius.
„Tačiau jose „per aplinkui“ man buvo pasakyta, kad ta agentūra yra didelė ir galinga,“ – stebėjosi S.Lipskaitė.
Šmeižia konkurentai
Paklausta apie nesutarimus su šia mergina, R.Biliukaitė teigė, kad apie ją reikia kalbėti arba labai ilgai, arba visai nešnekėti.
Esą sutartį su mergina nutraukė pati agentūra, išdėstė visus motyvus ir net pasitaikė tokių situacijų, kai vos policijos pareigūnų neprisiėjo kviesti.
„Jei kažkam atrodo, kad pažeidžiame jų teises, juk yra teismai. Ar dabar jau žurnalistai nustatinėja, kas teisinga, o kas ne?“ – stebėjosi R.Biliukaitė.
Interneto portaluose, kurių paskirtis publikuoti skundus, yra daug pranešimų apie „Auliną“. Žmonės skelbia savo telefono numerius, kad kiti, kurie nori kreiptis į šią agentūrą, pasiskambintų ir išgirstų neva tiesą apie darbo metodus. Gyventojai vieni kitus taip pat ragina vienytis ir siekti, kad „Aulina“ būtų uždaryta.
„Trečdalis tų komentarų yra konkurentų. Teigiamus pranešimus puslapio administratoriai išima, nes jiems nenaudinga, jei kas nors giria. Esame oficiali įmonė, dirbanti jau 10 metų, ir dėl savo veiklos nesame turėję jokių nuobaudų“, – pabrėžė R.Biliukaitė.
Šiuo metu pranešimus apie savo veiklą Lietuvos darbo biržai pateikė 90 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjų, įdarbinančių užsienyje arba Lietuvoje.
Aurelijus Gricius, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas
Ketinant pasinaudoti įdarbinimo agentūrų paslaugomis, reikėtų atidžiai išsinagrinėti agentūros siūlomas paslaugas bei jų suteikimo sąlygas. Visos jos turi būti aprašytos sutartyje, kurią ieškantis darbo asmuo ir įdarbinimo agentūra pasirašo. Sutartyje būtinai turi būti aiškiai įvardyti agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, agentūros atsakomybė, jei ji neįvykdys arba ne iki galo įvykdys savo įsipareigojimus, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti bei išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne sutartyje su agentūra. Ieškantis darbo asmuo turėtų: būtinai skaityti visas sutartis, nepasirašinėti jų „iš klausos“; nepasirašinėti sutarčių, kuriose neaiškiai aprašyti įsipareigojimai arba pasakojama ir žadama viena, o sutartyje – kas kita; daryti sutarčių ir asmens dokumentų kopijas, turėti jas su savimi; nedirbti be darbo sutarčių, neatiduoti asmens dokumentų įtartiniems asmenims. Mokesčio už įdarbinimą agentūros imti negali.
Užmokestis galimas tik už kitas paslaugas (dokumentų vertimas, nuvykimo organizavimas ir pan.), t.y. tik už papildomas paslaugas, kurias asmuo gali užsisakyti ir kitur. Klaipėdietis, apie kurio atvejį kalbama, turėtų kreiptis į policiją. Įdarbinimo agentūras kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas, „Sodra“.
Per agentūras užsienyje įdarbinti lietuviai:
2009 m. – 1559
2010 m. – 2744
2011 m. – 3094
Šalys, kur įdarbinta daugiausia lietuvių (per trejus metus):
Jungtinė Karalystė – 2972
Nyderlandai – 1891
Norvegija – 603
Danija – 540
Kipras – 289
Čekija – 237
Šaltinis: Lietuvos darbo birža