Viduramžiais dėl šių gėlių buvo pamišę olandai. Už vieną naujos veislės svogūnėlį žmonės atiduodavo per visą gyvenimą sukauptą turtą. Tik specialiu įstatymu spekuliacija tulpėmis buvo sustabdyta. Tačiau ir mūsų laikais naujų madingų veislių svogūnėliai pasaulio gėlių rinkoje nėra pigūs.
Pražydinti nebūtina madingiausias ar naujausias veisles. Tam reikalui tiks daugelis pas mus populiarių ankstyvųjų veislių. Naujiesiems metams galima pražydinti "Cristmas Marvel", Vasario 16-ajai - "Apeldoorn", "Lustige Witwe", Kovo 8-ajai - "Apeldoorn's Elite", "Beauty of Apeldoorn" veisles.
Pražydinti derėtų kuo didesnius svogūnėlius. Todėl lauke tokias tulpes sodinu rečiau negu tas, kurios skirtos skinti. Vos nusispalvinusius jų žiedpumpurius nuskabau, nelaukiu, kol jie prasiskleis - dėl to padidėja svogūnėlių masė. Kai tulpių lapai nuvysta ir svogūnėlių lukštai įgauna rudą spalvą, juos iškasu ir iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios džiovinu pavėsyje.
Kitas etapas, nuo kurio priklauso žydėjimo laikas - svogūnėlių šaldymas apatinėje šaldytuvo lentynoje, kur laikosi maždaug 8 laipsnių Celsijaus temperatūra. Jis trunka apie mėnesį.
Svogūnėlius sodinu spalio pradžioje į maždaug sprindžio (20 centimetrų) gylio vazonus ar dėžutes. Tulpėms pražydinti tinka nerūgščios durpės, išplautas rupus upės smėlis. Dėžutes iki pusės pripilu substrato ir ant jo per pirštą (1,5 centimetro) vienas nuo kito sustatau svogūnėlius. Ant viršaus užpilu to paties substrato - tiek, kad svogūnėlių nesimatytų. Telieka gerai palieti ir išnešti į rūsį. Čia taip pat tulpes reikia reguliariai laistyti.
Vazonėlius galima įkasti į gruntą ir nešildomame šiltnamyje. Čia juos reikėtų mulčiuoti sausomis pjuvenomis ar durpėmis, kad neįšaltų ir žiemą būtų galima išsikasti.
Atneštos į šiltą patalpą ir įkurdintos ant palangės tulpės pražysta maždaug po mėnesio. Per tą laiką jas ne tik laistau kambario temperatūros vandeniu, bet ir vieną ar du kartus patręšiu kalcio salietros tirpalu (nubrauktas arbatinis šaukštelis litrui vandens). Tai padeda augalui užauginti tvirtesnį žiedstiebį.
Dalį ankstyvųjų veislių tulpių svogūnėlių pasodinu šiltnamyje. Pavasarį jie pražysta keliomis savaitėmis anksčiau, nei lauke.
Narcizai
Senovės graikų dievas Kefisas turėjo gražuolį sūnų Narcizą, kuris taip mylėjo save, kad net atstūmė nimfos meilę. Afroditė negalėjo to pakęsti ir pavertė jį gėle. Nuo to laiko visus savimylas žmonės dažnai pavadina narcizais.
O gėlė išties graži. Balti, gelsvi, ryškiai geltoni žiedlapiai išryškina tokių pat spalvų ar net raudonas karūnėles. Daugelio veislių žiedai maloniai kvepia.
Narcizus sunkiau pražydinti kuriai konkrečiai datai. Mat bręsdami karštą vasarą jų svogūnėliai anksčiau pasirengia žydėti. Be to, net tos pačios veislės augalai gali pražysti vieni anksčiau, kiti - vėliau, net savaitės skirtumu. Jei rengiatės pražydinti narcizus ne konkrečiai datai, tokia jų savybė gali net patikti, nes turėsite ilgiau žydintį narcizų vazoną.
Pražydinti atrenku didžiausius svogūnėlius ir džiovinu juos pavėsyje. Sodinti į sprindžio gylio dėžutes ar vazonus galima nuo spalio pradžios iki lapkričio pabaigos. Sodinti reikia taip, kad svogūnų viršūnės per piršto storį kyšotų paviršiuje.
Narcizai geriausiai auga durpių substrate. Labai svarbu vazonų dugne pripilti keramzito, žvyro ar molinių vazonų šukių. Pasodintus narcizus laikau rūsyje ir neleidžiu substratui perdžiūti, kol išlenda maždaug pusės sprindžio (10 centimetrų) aukščio ūgliai. Tada statau juos ant palangės ir neužmirštu reguliariai laistyti. Anksčiausiai pasodinti ankstyvųjų veislių narcizai dažniausiai pražysta apie Naujuosius metus. Deja, žiemą pražydinti žiedai būna kiek mažesni nei lauke, tačiau žiedkočiai išauga ilgesni.
Hiacintų auginimas
Senovės romėnai sakydavo: "Jei turi dvi monetas, už vieną nusipirk duonos, o už kitą - hiacintą". Tai išties nepaprastai graži ir kvapni gėlė. Deja, daugelis net prityrusių sodininkų įsitikinę, kad hiacintus auginti sudėtinga. Tačiau augintojui reikia žinoti tik keletą paslapčių, ir gėlės neberodys savo kaprizų.
Hiacintai auginami lengvoje, bet trąšioje dirvoje. Vasaros pabaigoje, likus mėnesiui iki svogūnėlių sodinimo į dirvą, kvadratiniame metre išbarstau du šaukštus dvigubo superfosfato, šaukštą kalio sulfato, šaukštelį magnio sulfato. Vietoj kalio ir magnio trąšų galima išbarstyti po stiklinę medžio pelenų ir dolomitmilčių. Visa tai perkasu dviejų sprindžių gyliu.
Svogūnėlius išdėlioju pusės sprindžio gylio grioveliuose kas pusę sprindžio ir užpilu ta pačia žeme. Tarp griovelių palieku sprindžio pločio tarpus. Dirvos paviršių per penkis pirštus mulčiuoju durpėmis ar kompostu. Pavasarį, tik pašalui išėjus, hiacintus kas savaitę tręšiu kompleksinių trąšų tirpalais (šaukštas kibirui vandens).
Hiacintai labai nenoriai dauginasi. Tačiau jeigu tik iškastų svogūnėlių apačią kelis kartus kryžmai suraižysite maždaug 0,5 centimetro gylio pjūviais ar stipriai patrinsite sausu skuduru, kad nebeliktų sultingų šaknelių, tai dar iki sodinant ten atsiras daug labai smulkių "vaikučių".
Tokius "daugiavaikius" svogūnėlius labai atsargiai, kad nenubyrėtų, sodinu dvigubai sekliau ir auginu neiškasdamas trejus ar net ketverius metus, kol užaugs visaverčiai svogūnai. Kitus hiacintų svogūnus būtinai iškasu kasmet lapams nuvytus. Juos laikau šiltoje vietoje, nes žiedynams formuotis reikia maždaug 25 laipsnių šilumos.
Pražydinimas
Pražydinti skirtus hiacintus sodinu spalio pradžioje. Vazonėlių skersmuo turėtų būti toks, kad tarp svogūno ir sienelės vos tilptų mažasis pirštas. Vazoną pripilu durpių substrato, ant jo paviršiaus per pirštą pribarstau švaraus smėlio ir į jį įspaudžiu svogūnus. Smėlis saugo šaknis nuo puvinio. Du trečdaliai svogūno turi likti paviršiuje. Vazonus arba nunešu į rūsį, arba apkasu šiltnamio substratu ir gausiai palaistau.
Gruodžio pradžioje, kai pasirodo žiediniai ūgliai, vazonus galima nešti į šildomą patalpą. Tik reikia neužmiršti reguliariai laistyti. Pirmąsias dvi savaites juos reikia laikyti tamsoje ar pridengti popieriniais gaubtais. Taip laikomi hiacintai išaugina ilgesnius žiedstiebius. Išnešti juos į šviesą galima tik tada, kai žiedpumpuriai išaugs sulig lapais.
Pražydinti labiausiai tinka 'Anna Mane' (Švelniai rausva), 'Carnegie' (balti), 'Delft Blue' (šviesiai mėlyni), 'Jon Boss* (raudoni su baltu viduriuku) veislių hiacintai.
Nesunkiai pagal panašią technologiją pražydinamos ir kitos svogūninės gėlės - margutės, scilės, žydrės, leukojos, snieguolės, sniegžydrės. Tik krokai pražydinami ne aukštesnėje kaip 10 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Šiltesnėje patalpoje jie užaugina vien tik lapus.
