Kaip pabrėžė baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Jolanta Malijauskienė, netinkamai atlikdama savo pareigas A. Kapočienė diskreditavo visą instituciją, tiek Trakų rajono gyventojų, tiek besikreipiančių į šią instituciją piliečių, tiek kitų savivaldybės darbuotojų akivaizdoje, taip pat sumenkino atsakingas pareigas atliekančio valstybės tarnautojo autoritetą, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala.

A. Kapočienė buvo kaltinama dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimu, o 31 metų ūkininke tapusi Jurgita Varnaitė, kuri buvo gavusi 1,3 mln. Lt iš ES fondų prabangaus kaimo turizmo kompleksui, – dėl sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą ir piktnaudžiauti tarnyba.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė du skirtingo turinio statybos leidimus vienam ir tam pačiam statybos objektui: 2005 m. rugpjūčio 2 d. atbuline data buvo pasirašytas ir išduotas statybos leidimas su kitu statybos objekto pavadinimu suteikiant jam tą patį identifikacinį numerį kaip ir statybos leidimui, kuris buvo išduotas 2004 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau dėl Trakų rajono savivaldybės architektūros skyriuje esančių akivaizdžių darbo organizavimo trūkumų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo tiksliai nustatyta kas ir kada rengė, spausdino ir išdavė vėlesnį statybos leidimą.

Pasak teismo, A. Kapočienės kaltė suklastojus tikrą dokumentą nebuvo įrodyta, tačiau buvo konstatuota, jog dviejų statybos leidimų su skirtingu statybos objekto pavadinimu išdavimą lėmė netinkamas A. Kapočienės, kaip vyriausiosios rajono architektės, pareigų atlikimas.

Teismas taip pat konstatavo, kad yra praėję daugiau nei penkeri metai nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl byla dalyje dėl A. Kapočienės padarytos nusikalstamos veikos turi būti nutraukta suėjus įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. Varnaitė tiesiogiai, netiesiogiai, per trečiuosius asmenis, ar kokiomis nors komunikacijos priemonėmis būtų kontaktavusi su A. Kapočiene ir būtų prašiusi, ar dariusi įtaką jai, tikslu atlikti neteisėtus veiksmus išduodant antrąjį statybos leidimą, todėl ūkininkė esą niekaip negalėjo įtakoti architektės veiksmų ir kurstyti ją piktnaudžiauti ar klastoti dokumentą. Dėl pateiktų kaltinimų J. Varnaitė buvo išteisinta.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Ar šia teise prokurorai pasinaudos, dar neaišku.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai buvo nustatę, kad A. Kapočienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai dar 2005-ųjų liepą, sukurstyta J. Varnaitės, atgaline data surašė statybos leidimą.

Nustatyta, kad grafoje „statybos objektas“ valstybės tarnautoja vietoj įrašo „kaimo turizmo sodyba – pagrindinis viešbutis su konferencijų turistų maitinimo kompleksu, poilsio nameliai (trys sublokuoti pastatai), pirtis, lauko dujotiekis“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis „kaimo turizmo sodyba – turistų apgyvendinimo patalpos su turistų maitinimo kompleksu, poilsio nameliai (trys sublokuoti pastatai), pirtis; lauko dujotiekis“.

Šį statybos leidimą A. Kapočienė patvirtino savo parašu ir atidavė J. Varnaitei.

Sulaukusi reikalingo statybos leidimo J. Varnaitė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ir kaimo turizmo kompleksui gavo 1,3 mln. Lt paramą iš ES struktūrinių fondų: 917 tūkst. Lt sumokėjo ES, o 373 tūkst. Lt – Lietuvos Respublika.

Beje, paramą NMA ūkininkės J. Varnaitės kaimo turizmo kompleksui suteikė ne iš karto – pirminiai dokumentai, kuriuose ji buvo nurodžiusi, jog stato viešbutį, neatitiko reikalavimų. Tik po to, kai verslininkė kreipėsi su skundu į Žemės ūkio ministeriją ir nurodė patikslintus duomenis, jog stato kaimo turizmo kompleksą, jai buvo skirta milijoninė parama.

Kad galėjo būti suklastoti statybos leidimo dokumentai, paaiškėjo tik 2009-ųjų balandžio 30-ąją, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai Trakų rajono savivaldybėje atliko dokumentų poėmį.

A. Kapočienė ir jos sukurstymu kaltinta J. Varnaitė neigė savo kaltę. Tiesa, ūkinininkė pripažino, kad buvo nuvykusi į Trakų rajono savivaldybę ir gavo naują statybos leidimą – esą taip tik buvo ištaisyta klaida.